Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Benediktas XVI tęs Bažnyčios
ir žiniasklaidos dialogą

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sveikina Italijos valstybinės televizijos TV Rai Uno direktorius Fabricijus del Nočė

Padėka už įvykių Vatikane nušvietimą

Laukiant artėjančios Pasaulinės žiniasklaidos dienos, kuri Katalikų Bažnyčioje tradiciškai minima sekmadienį prieš Sekmines, – šiemet gegužės 8-ąją, – galima su pasitenkinimu pažymėti popiežiaus Benedikto XVI ryžtą tęsti vaisingą Bažnyčios ir socialinės komunikacijos pasaulio bendradarbiavimą, kuris vyko jo pirmtako Jono Pauliaus II pontifikato laikotarpiu. Tai patvirtino pats Šventasis Tėvas savo inauguracijos išvakarėse, balandžio 23 dieną Pauliaus VI audiencijų salėje susitikęs su keliais tūkstančiais žurnalistų, visam pasauliui nušvietusių pastarojo meto istorinius įvykius Vatikane.

Susirinkusiųjų vardu popiežių Benediktą XVI pasveikinęs Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas amerikietis arkivyskupas Džonas Folis priminė, kad paskutinysis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas „Sparti pažanga“ kaip tik buvo skirtas žiniasklaidai, kurią jis apibūdino kaip svarbų įrankį žmonių bendruomenės vienybei ir taikai įtvirtinti. Dokumente aptarti naujieji Bažnyčios uždaviniai šioje labai įtakingoje veiklos srityje, atsižvelgiant į atitinkamo II Vatikano Susirinkimo dekreto „Inter mirifica“ nurodymus.

„Pastarąjį mėnesį mes patys matėme, kaip žiniasklaida tikrai tarnavo šiems tikslams, kai daugiau kaip milijardas žmonių visame pasaulyje dalijosi patirtimi ir sentimentais, kurie vyravo Šv. Petro aikštėje – ir netgi galėjo stebėti, kas vyksta Siksto koplyčioje, kur jūs celebravote savo pirmąsias šv. Mišias po išrinkimo popiežiumi Benediktu XVI, – kalbėjo Šventajam Tėvui arkivyskupas Dž.Folis. – Mes esame tikrai dėkingi žiniasklaidai, kad ji tomis dienomis išpildė savo misiją tarnauti tiesai ir gėriui“.

Popiežius savo kalbą taip pat pradėjo nuo nuoširdžios padėkos „žurnalistams, fotografams, operatoriams“ ir kitiems žiniasklaidos darbuotojams už pasitarnavimą tomis dienomis Šventajam Sostui ir Katalikų Bažnyčiai, supažindinant pasaulį su „neužmirštamo popiežiaus Jono Pauliaus II ramiu žemiškojo gyvenimo užbaigimu“ ir jo įpėdinio išrinkimu. Šventasis Tėvas pripažino, kad šis Vatikane akredituotų žiniasklaidininkų darbas buvo sunkus, nes vyko „toli nuo namų ir šeimų, ilgomis valandomis ir kartais sunkiomis sąlygomis“, pareikalavęs sumanumo ir netgi pasiaukojimo. „Ačiū jums už viską, ką padarėte“, – sakė Benediktas XVI.

Žurnalistų atsakomybė bendrojo gėrio tarnystei

Toliau savo kalboje aptardamas didžiąsias Bažnyčios ir žiniasklaidos bendradarbiavimo galimybes, Šventasis Tėvas pirmiausia pasirėmė minėtu dekretu „Inter mirifica“, kuriame pripažįstama, jog naujosios socialinės komunikacijos priemonės „savo pobūdžiu pajėgios pasiekti ir paveikti ne tik atskirus žmones, bet ir plačiuosius visuomenės sluoksnius“. Beje, 1963 m. gruodžio 4 d. paskelbtas dekretas „Inter mirifica“ buvo pirmasis II Vatikano Susirinkimo dokumentas, todėl galima teigti, kad Susirinkimo tėvai iš tikrųjų pranašišku būdu pirmiausia sutelkė dėmesį būtent į žiniasklaidos temą.

„Suvokdama savo misiją ir žiniasklaidos svarbą, Bažnyčia siekė glaudžiai bendradarbiauti su socialinės komunikacijos pasauliu ir po II Vatikano Susirinkimo“, – pažymėjo popiežius Benediktas XVI. Jis nurodė, kad ypač praėjusio Jono Pauliaus II pontifikato laikotarpiu, per visus tuos 26 metus, šis dialogas buvo „atviras ir nuoširdus“. Nurodydamas į savo pirmtako paskutinį apaštalinį laišką „Sparti pažanga“, Šventasis Tėvas sakė, kad nori tęsti šį vaisingą dialogą, nes „dabartinė socialinės komunikacijos plėtra skatina Bažnyčią savotiškam pastoraciniam ir kultūriniam atsinaujinimui, idant būtų tinkamai atsiliepta į epochos pokyčius, kuriuos išgyvename“.

Taip pat ir šiame proginiame susitikime popiežius Benediktas XVI netruko priminti Bažnyčios mokymą apie žurnalistų atsakomybę „pozityviai bendrojo gėrio tarnystei“, kas tuo labiau svarbu dėl žiniasklaidos poveikio formuojant individų mentalitetą ir viešąją nuomonę. Ši atsakomybė iš tiesų reiškia „nuoširdžią tiesos ir asmens orumo bei centrališkumo garantavimą“. Tik tokiomis sąlygomis žiniasklaidos veikla atitiks Dievo planą, kuris „mums patikėjo, kad atrastume tiesą, ją naudotumės ir ją skleistume, taip pat tiesą apie mūsų orumą ir mūsų, kaip Jo vaikų, Jo amžinosios Karalystės paveldėtojų, paskirtį“, – nurodė Šventasis Tėvas.

Sugriauti nesupratimo ir nepasitikėjimo sienas

Kaip tik žiniasklaidos darbuotojų atsakomybę už tautų tarpusavio supratimą iškėlė popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi, skirtame gegužės 8-ąją minimai 39-ajai Pasaulinei žiniasklaidos dienai. Čia kalbama apie šviečiamąją informaciją, kada, objektyviai supažindinant žmones su kitomis pasaulio dalimis ir kitomis jose vyraujančiomis kultūromis, yra skatinamas supratimas, kuris „išsklaido prietarus ir žadina troškimą pasimokyti“, rašė Jonas Paulius II savo kreipimesi. Jis, kaip paprastai, buvo paskelbtas sausio 24 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje minimas žurnalistų dangiškasis globėjas, XVI amžiuje gyvenęs Ženevos vyskupas šv. Pranciškus Salezas.

Tai svarbi nuoroda, nes nežinojimas arba ignoravimas stiprina prietarus, nepalankią nuomonę apie kitas tautas ir tikybas, ir tai pasaulyje dar labiau stiprina nepakantumą. „Jeigu mes vienas kito nepažįstame, tada mes vienas kito bijome“, o baimė gimdo neapykantą, yra pabrėžęs Jonas Paulius II. Visgi kartais pritrūkstama objektyvumo, geravališkumo ir paprasčiausio padorumo šioje švietėjiškoje žiniasklaidos veikloje. Tada, užuot kūrusios vienybę ir tarpusavio supratimą, socialinės komunikacijos priemonės gali juodinti kitas visuomenines, etnines, religines grupes, taip kurstydamos baimę ir neapykantą, – rašė Popiežius. – Atsakingiems už to, kas perteikiama per komunikacijos priemones, stilių ir turinį, tenka rimta pareiga garantuoti, kad to neįvyktų“.

Kaip taikdariškos solidarumą skatinančios žiniasklaidos veiklos suburiant pasaulio tautas pavyzdį Jonas Paulius II savo kreipimesi nurodė sparčią informaciją apie stichinių nelaimių ištiktus regionus. „Buvo didelė paguoda matyti, kaip sparčiai tarptautinė bendrija atsiliepė į neseniai įvykusią cunamio sukeltą nelaimę, pareikalavusią nesuskaičiuojamų aukų, – pažymėjo Popiežius, primindamas 2004 metų pabaigos tragediją Pietryčių Azijoje. – Sparta, kuria šiandien sklinda naujienos, natūraliai didina galimybę praktinių priemonių, skirtų kuo didesnei paramai suteikti, ir taip žiniasklaida gali atnešti didžiulį gėrį“.

Tik labai svarbu, kad jos veikloje būtų vadovaujamasi esminiu etiniu principu: „Žmogus ir žmonių bendruomenė yra socialinės komunikacijos priemonių naudojimo tikslas ir matas“. Reikėtų, kad tiek žiniasklaidos vartotojai būtų reiklūs ir susipažinę su moralės normomis, tiek toje srityje dirbantys asmenys (žurnalistai ir kiti) „savo gyvenime praktiškai vadovautųsi tomis vertybėmis ir požiūriais, kuriuos jie norėtų perteikti kitiems“, pabrėžė popiežius Jonas Paulius II. Pirmiausia tai laikymasis bendrojo gėrio principo, kuris globalizuotos visuomenės atveju reiškia neužsisklendimą ir atsisakymą „siaurų tam tikros grupės ar tautos interesų“, taip pat gyvybės kultūros skatinimą, atsisakant „dalyvauti sąmoksle prieš gyvybę“, tai yra nepropaguoti aborto, eutanazijos ar eksperimentų su žmogaus embrionais.

Baigdamas savo kreipimesi šiemetinei Pasaulinei žiniasklaidos dienai Šventasis Tėvas meldė, kad socialinės komunikacijos darbuotojai „sugriautų mūsų pasaulyje stovinčias sienas, skiriančias vieną nuo kitos tautas ir nacijas bei skatinančias nesupratimą ir nepasitikėjimą, kad jie mokėtų pasinaudoti turimais ištekliais draugystės ir meilės saitams stiprinti, kurie yra aiškūs Dievo karalystės pradžios žemėje ženklai“.

© 2005 "XXI amžius"