|
Trokštu liudyti tai, ką patyriau
Eglė Perednytė
Į Truskavą važiavau be jokios vilties dėl savęs ir savo gyvenimo. Jeigu Dievas yra, tai Jis toli nuo manęs, ir mano raudos Jo nepasiekia. Tada aš dar nežinojau, kad vos po kelių dienų prasidės Jo stebuklai...
Sesuo Rozana, Gailestingumo Motinos namų vyresnioji, mane pasitiko su šypsena. Žmonės, gyvenantys su Jėzumi, nešioja širdyje gyvą ir tikrą džiaugsmą, nes žino: Jis yra su mumis ir pergalė kiekvienoje situacijoje yra Jo.
Taip, aš neturėjau jokios vilties, bet Jis pasilenkė prie manęs, ir aš išvydau Jo veidą, spinduliuojantį meile. Ir įvyko stebuklas: vos prieš akimirką aš tenorėjau tik mirti, o dabar trokštu tiktai gyventi.
Stebuklas tęsėsi. Visiškai netikėtai pakliuvau į vidinio išgydymo rekolekcijas, pavadintas Mylėti ir atleisti. Čia suvažiavo žmonių iš visos Lietuvos, žmonių, jau netekusių vilties, bet vis dar besitikinčių stebuklo. Jėzus pasilenkė prie jų per mylinčias seseris ir kunigą Stasį, kurie vedė šias rekolekcijas su begaliniu švelnumu ir atjauta mūsų žaizdoms. Rekolekcijos tęsėsi septynias dienas. Pačią pirmąją dieną mes išgirdome tiesą apie save kad esame sužeisti žmonės, nors ir nenorime to pripažinti. Tai pirmas žingsnis. O toliau išgyventi Jo meilę, be kurios negalėsi atleisti. Tam reikėjo tylos.
Šios rekolekcijos tai kartu ir krikščioniško gyvenimo mokykla. Kaip gyventi toliau, po išgydymo? Esi kviečiamas pasinerti į Viešpaties gelmę. Čia tau duodami pagrindai, į kuriuos gali remtis kiekvieną savo gyvenimo dieną.
Šis išgydymas yra tikras ir vienintelis toks. Gali eiti pas psichologą ten iškelsi į šviesą savas problemas, bet nebūsi išgydytas tik išmoksi su jomis gyventi, bet ne daugiau. Yra ir charizmatinis kelias, kai už tave meldžiasi kiti, bet tavo valia čia nedalyvauja, ir problemos po kurio laiko grįžta, nes šaknys išlieka. Ir yra atleidimo kelias, kuriame pasiryžti gyventi kaip Kristus atleidimu ir meile. Svarbu suvokti, kad tu negali atleisti pats, ypač už pačius skaudžiausius savo praeities dalykus. Atleidžia Jėzus. Nuo tavęs tepriklauso, ar tu apsisprendi atleisti, prieš tai peržvelgęs visą savo gyvenimą, nebebėgdamas nuo nepakeliamo savo širdies skausmo. Esi ne vienas - kartu su tavim yra ir kiti, taip pat einantys nelengvu atleidimo keliu. Ypač paliečia kasdieninis dalyvavimas šv. Mišiose su kitais gyvenimo sužeistaisiais.
... Kai matai tų žmonių veidus, jų neįtikėtiną tikėjimą ir viltį pasveikti nepaisant visų praeities žaizdų, apima kažkoks graudumas, ir taip trokšti, kad jie būtų sveiki ir laimingi, ir suvoki: tai įmanoma tik Dievui.
... Visą laiką lydėjo jausmas, kad pats Jėzus, gyvojo Dievo Sūnus, mus paliečia savo meile, gydo, prikelia, moko gyventi iš naujo perkeista širdimi. Peržvelgiau savo praeitį su siaubu širdyje, bet greta buvo Jėzus. Niekados nedarykite to vieni, be Jo galite neištverti... sakė mums palydėtojai. Begalinė erdvė atsivėrė širdyje po atleidimo maldos, kurioje dalyvavo dvi seserys, besimeldžiančios už mane man tariant atleidimo žodžius: Šiandien Jėzaus vardu ir Jo Meilėje aš atleidžiu... (vardas ar giminystės ryšys) už... (tai, kuo mane įskaudino ką skaudaus padarė arba ko nepadarė ypač kad nemylėjo ir nepriėmė manęs tokios, kokia esu). Tenka atleisti ir Dievui, ant kurio dažnai pykstame už savo gyvenimą. Rengiantis atleidimui svarbu prašyti, kad Viešpats iškeltų netgi tuos prisiminimus, kuriuos mes jau seniai išstūmę iš atminties.
Čia galėjome būti savimi, nes kiekvienas turėjome žaizdų (kiekvienas jų turi) ir to neslėpėme. Pamažu vis giedrėjo veidai, atsirado net šypsenų o iš pradžių buvo tik neviltis ir kančia. Dievo meilė tokia begalinė, kad vos jos paragavęs, trokšti būti su Juo amžinai. Adoracija kiekvieną vakarą buvo tokia meilės versmė! Kai matydavau mūsų vadovus besimeldžiančius tyloje už tuos, kurie jiems patikėti, nebegalėjau daugiau abejoti Jis yra su mumis. Mus lydėjo malda su Šventuoju Raštu, dienos peržvalga vakarais, mokymai apie dvasinę kovą ir kitus svarbius dalykus.
Šios rekolekcijos apima dalį šv. Ignaco mokymo žmogaus, kuris buvo paprasčiausias karys, niekados negalvojęs apie dvasinį gyvenimą. Bet štai jis sužeidžiamas, guli lovoje. Paprašo atnešti romanų, kad laikas greičiau slinktų, o gauna... Šventąjį Raštą. Viešpats perkeičia jo širdį, jis tampa nauju žmogumi ir galiausiai parašo dvasines lavybas, kurių pagrindu sudarytos ir šios rekolekcijos. Jas organizuoja Gerojo samariečio bendruomenė, kurios nariai padeda gyvenimo sužeistiesiems eiti atleidimo keliu. Jėzus yra tas Gerasis samarietis, kurio vardu veikia šie žmonės. Išgyvenę atleidimą ir patyrę išgydymą, galite tapti šios bendruomenės nariu ir melstis už tuos, kuriems reikia išgydymo už visus, kurie eina atleidimo keliu.
Yra galimybė išgyventi atleidimo maldą ir nedalyvaujant rekolekcijose galbūt rasite galimybę susitikti su palydėtoju (žmogumi, kuris palydės jus atleidimo keliu) savo mieste, gal išvyksite į kurią nors Gerojo samariečio bendruomenės užeigą (Kaune, Krikštėnuose, Truskavoje, Vilniuje). Dievas žino jūsų problemas. Jis jau tiesia jums kelią.
Tai, ką išgirsta palydėtojai, yra konfidencialu.
Kristus kviečia mus eiti nuolatinio atleidimo keliu tai nuolatinis atsivertimas. Po atleidimo maldos patariama neieškoti susitikimų, kuriuose vėl galite būti sužeisti, leisti sau atsigauti, o kartu nebijoti nieko kad ir kas nutiktų, dabar jau žinote, kad bet kada galite ištarti atleidimo žodžius ir tapti laisvi. Labai svarbu melstis už tuos, kurie jus sužeidė, tai ir jūsų išgydymo dalis, ir malonės plitimas tų žmonių širdyse.
Po išgydymo pakinta žmonių santykiai Dievas gydo ir jus sužeidusius ne tik jus. Dingsta priešiškumas, įtampa, baimė Viešpats daro tikrus stebuklus! Ne visada tai įvyksta iš karto kartais malonė atsiskleidžia bėgant laikui.
Nemanykite, kad tai yra lengva pažvelgti į save Jėzaus akimis, nebebėgti nuo skaudžios praeities, pasiryžti atleisti. Bet kai tai praeini, esi naujas žmogus.
...Visą laiką tikėjau, kad tai yra tas vidinio išgydymo kelias, kurio troškau visa širdimi. Taip, jis yra, ir jo vardas Kristus Meilė ir atleidimas be jokių ribų.
Mums taip reikia vilties visiems, kad ir kas būtume. Jėzus yra ta viltis. Jis prisiima mūsų žaizdas, kad turėtume gyvenimą, kad apščiai jo turėtume.
Ką tu renkiesi gyvenimą ar mirtį? Atleidimą ar prakeikimą? Dievas trokšta, kad tu pasirinktum gyvenimą. Ir tai yra laimė.
© 2005 "XXI amžius"
|