|
Motinų Motinai
Gražiausias pavasario mėnuo gegužė yra skirtas Marijai. Mes esame Marijos žemės vaikai, kiekvienas atėjęs iš savo vaikystės. O Marija tartum šypsosi iš aukštybių, tiesdama savo rankas į savo žemės vaikus. Gražiausios Meilės Motinai Marijai skiriamos gražiausios giesmės, maldos, litanija, įvardijanti Ją gražiausiais vardais: Viešpaties Tarnaitė, Motinų Motina ir Karalienė. Dievo angelas atnešė Marijai žinią, o ji ištarė sutikimą taip. Štai aš, Viešpaties Tarnaitė, tebūnie man taip, kaip Tu pasakei (pgl. Luką 1,38). Ji, priėmusi šiuos žodžius, buvo kupina gyvybės, veikiančios jėgos. Be abejo, Marijai nebuvo lengva tai įvykdyti, nes Ji matė ir Alyvų kalno valandas, ypač skausmingas, kartu su Jėzumi kentėjo ir alpo kryžiaus kelyje. Mes turime Jai dėkoti už Jėzų, už Jo kryžių, už kūną ir kraują, už Švč. Sakramentą ir visas malones.
Dievo Motiną gerbia ir garbina viso pasaulio dori žmonės. Net labai paklydęs prancūzų poetas Bodleras gražiausius poezijos yra paskyręs Dievo Motinai.
Popiežius Jonas Paulius II, patyręs daug malonių iš Švč. M.Marijos ir turėjęs nepaprastą meilę dangiškajai Motinai, išganymo istorijoje savo asmeniniu pavyzdžiu skatino turėti gyvą dvasinį ryšį su Jėzaus ir visų mūsų Motina. Kur slegiančios kančios ir ilgų išbandymų metais nepaliovė meilingai žvelgti į Lietuvą, ir per kurios užtarimą išmušė prisikėlimo ir vilties valanda, kuri gali padėti lietuvių tautai skausmingą praeities patirtį paversti džiugia ateitimi, taip kalbėjo lankydamasis Šiluvoje 1993 metais Šventasis Tėvas.
O kaip gražiai kalbėjo kardinolas V.Sladkevičius apie Dievo Motiną, skatindamas visus žmones pamilti Švč. M.Mariją. Jis sakė: Nėra žemėje vietos, krašto, kuris negalėtų džiaugtis Dangiškąja Motinos meile ir gerumu, jos stebuklais. Džiaugsmas per Mariją duodamas visiems laikams, visiems žmonėms, visuose žemės kampeliuose. Už visus tuos neįmanomus dalykus, tapusius tikrove, esu be galo dėkingas Dangiškajai Motinai.
Marija, būk pasveikinta, padovanojusi pasauliui Atpirkėją! Tu esi paguoda mums ir Viltis, priglausk mus, šios žemės vargingus vaikus, prie mylinčios savo Motiniškos širdies.
Kai pajunti, kad po tavimi žemė svyruoja, kai tave neša šio pasaulio negailestingos bangos tarp vėtrų ir audrų ir jeigu nenori paskęsti šitame baisiame sūkury, nenukreipk savo akių nuo Švč. Mergelės Motinos, Jūrų žvaigždės.
Jeigu Ji tave palaiko, tu nenukrisi, jeigu Ji tave veda, nepavargsi ir pasieksi tikslą. Jei pyktis, šykštumas ir norai nedori purto tavo silpną dvasią, pakelk savo akis į Mariją. Pavojuose, neramumuose, abejonėse, galvok apie Mariją, prašyk Jos pagalbos.
Sekdamas Ją, nenuklysi nuo tiesaus kelio, melsdamasis į Mariją, neprarasi vilties, galvodamas apie Ją, išvengsi klaidų.
Stefa BANIKONIENĖ
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|