|
Sunkus kelias į blaivybę
Dar sovietmečiu būrelis pasiaukojusių kilniam
darbui žmonių pradėjo savo veiklą tautos blaivystės labui. Tuometė
sovietų valdžia visaip trukdė jų darbui, kompartija juos kontroliuoti
buvo pavedusi sovietiniam saugumui KGB. Tačiau žmonės nepasidavė,
nes sovietinė ideologija buvo tautos blaivystės idėjos priešas.
Buvo sunku, tačiau jų pastangos jau tada davė vaisių, o šiandien
tautos priešai veikia dar įžūliau, ir tenka ieškoti kitokių pasipriešinimo
tautos nugirdymui būdų. Apie tai XXI amžiaus korespondentas Jonas
Kazimieras Burdulis kalbėjosi su Lietuvos blaivybės fondo direktoriumi
Gediminu Jakubčioniu.
Kas ir kada įsteigė Lietuvos blaivybės fondą?
Fondą įsteigė Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, Lietuvos blaivybės draugija Baltų ainiai, tuometė Vilniaus miesto tarybos visuomeninė komisija sveikstantiems alkoholikams ir narkomanams remti ir Lietuvos krikščioniškojo jaunimo sąjunga Žingsnis 1992 m. vasario 22 d. Mūsų fondas yra šių nevyriausybinių įstaigų asociacija.
Su kuriomis kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiaujate,
kokie žymesni fondo nuveikti darbai, kokie keblesni sunkumai?
Visas būtų sunku išvardyti. Glaudesnius ryšius palaikome su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Taip pat bendradarbiaujame su daugeliu kitų, kurios dirba pagal projektą Linas. Tai yra programa alkoholikų ir narkomanų vaikams auklėti pagal švedų metodą. Lietuvoje Linas yra pati efektyviausia programa. Mūsų fondas kartu su švedais sudarė ir išleido Švietimo ministerijos patvirtintą metodiką, sudėtą į kompaktinį diską, skirtą Lietuvos švietimo sistemai. Taip pat esame išleidę knygelę Marytės dienoraštis, skirtą mokiniams apie meilę, alkoholį ir narkotikus. Be to, esame iš švedų įgiję filmą Alkoholis ir nėštumas, kuris yra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat įdėtas į tą patį kompaktinį diską. Be to, esame surinkę informaciją apie įvairias sektas, žadančias gydymą nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir esame ištyrinėję jų vykdomą veiklą. Dirbdami pagal šią programą, parengėme mokytojus, galinčius dirbti su alkoholikų ir narkomanų vaikais, ir septynis dėstytojus, galinčius apmokyti kitus mokytojus.
Iš sunkumų reikėtų paminėti Lietuvai primestą vadinamąją žalos mažinimo programą, kuriai Vyriausybė skyrė kur kas daugiau dėmesio, negu ji yra verta. Kitos Vakarų šalys tos programos jau atsisakė, nes ji duoda priešingą efektą, negu jos deklaruojami tikslai. Pagal ją narkomanų skaičius ne tik nesumažėja, bet netgi turi tendenciją didėti. Nemokami narkotikai ir panaudotų švirkštų keitimas tik iš pirmo žvilgsnio gražiai atrodo, o iš esmės tai keleriems metams užtęsta ligonio agonija, toks gydymas nepasiteisino.
Ar paremia jūsų fondo veiklą Lietuvos valdžios institucijos
Seimas, Vyriausybė, teisminė valdžia?
Seimo Sveikatos apsaugos komitetas kartais paremia konkrečius mūsų siūlymus, pvz., mūsų neigiamą nuomonę apie metadono ir kitų kvaišalų neefektyvumą pagal vadinamąją žalos mažinimo programą ir rekomendaciją tos programos Lietuvoje atsisakyti. Vyriausybė mūsų fondą paremia, mes dalyvaujame konkursuose pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės jaunimo reikalų tarybos rengiamiems konkursams pateikiamus projektus. Konkursus laimime retai. Fondo veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolės departamentas, mūsų revizoriai. Su teismine valdžia jokių kontaktų neturime, ši veiklos sritis ne jų darbas.
Ar bendradarbiaujate su žiniasklaida spauda, radiju, televizija?
Kai kreipiamės, žurnalistai kartais ateina į mūsų renginius, parašo reportažus, spausdina mūsų pateiktą medžiagą.
Ar pakankamai gaunate lėšų savo veiklai?
Anksčiau gaudavome dotacijas iš valstybės biudžeto, tačiau šiuo metu valstybė nevyriausybinių organizacijų tiesiogiai nefinansuoja. Konkursinis finansavimas šiaip jau nėra blogas dalykas, tik bėda, kad Lietuvoje konkursai skelbiami ir vykdomi tik vienerių metų laikotarpiui. Todėl negalima planuoti nuoseklios ir nepertraukiamos veiklos.
Kokius ryšius palaikote su užsienio valstybių organizacijomis,
ar gaunate iš jų paramą?
Mes labai daug esame nuveikę padedami Švedijos krikščioniškų organizacijų sąjungos Hela mäniskan. Viena aktyviausių jos darbuotojų yra Nomi Tioneng, kuri Lietuvai yra labai daug nuveikusi. Ji mūsų šalyje lankosi nuo 1993 metų, pas mus atvyksta keletą kartų per metus. Iš Šiaurės šalių ministrų tarybos esame gavę finansavimą dvejiems metams. Tada pagal projektą Programos Linas tinklo plėtojimas Lietuvoje padarėme labai daug, netgi su kaupu. Tai programa vaikams, dabar ji veikia ir yra viena sėkmingiausių Lietuvoje. N.Tioneng sako, jog jau parengė sau pamainą Lietuvoje, ir tai iš tikrųjų atitinka tikrovę.
Kokie artimiausi jūsų planai?
Gegužės 20-21 dienomis vyksta VII tarptautinė konferencija Žalos mažinimo politikos alternatyvos, kurią bendromis pastangomis rengia Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacija Tėvai prieš narkotikus, Lietuvos blaivybės fondas. Kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba parengėme projektą Linas Lietuvoje, skirtą darbuotojams šiai tarnybai parengti. Toliau planuojame globoti asocialių šeimų vaikus rengti jiems pažintines ir auklėjamojo pobūdžio ekskursijas, padedame įsigyti jiems reikalingų mokymo priemonių. Turime nedidelę kompiuterių klasę šių vaikų gabumams ugdyti, tik gaila, kad tie kompiuteriai jau gerokai pasenę, o naujiems įsigyti neturime lėšų, vyriausybinės įstaigos, deja, skirti dėmesio šioms problemoms, matyt, neturi galimybių. Mums labai reikėtų bent 20 kompiuterių su dar nepasenusia programine įranga, pavyzdžiui, Windows NT. Mūsų akimis, tai labai didelis projektas, kaip pavyks jį įgyvendinti, nežinau.
Su kokiomis problemomis žmonės gali kreiptis į jūsų fondą?
Kol gaudavome dotacijų iš biudžeto, paremdavome jų gydymą. Šiuo metu esame ištyrę praktiškai visus gydytojus ir privačias organizacijas, reklamoje siūlančias savo paslaugas alkoholizmui ir narkomanijai gydyti. Neretai nekompetentingi specialistai, taip pat įvairios sektos mėgina griebtis hipnozės, įtaigos ir kitų manipuliavimo psichika būdų, kurie su gydymu neturi nieko bendra. Dažniausiai sektos manipuliavimą sąmone naudoja žmonėms verbuoti, joms nesvarbu, kad gydymas lieka neištesėtu pažadu. Kartais gydytojai taip pat žada pernelyg daug, neįvertindami realių savo galimybių. Šiandien mes gerai žinome, kurie gydytojai yra išmanantys savo darbą, ir žmones, turinčius priklausomybės problemų, nukreipiame pas juos.
Ačiū už pokalbį, linkime sėkmės nelengvame jūsų darbe.
© 2005 "XXI amžius"
|