|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate
Lankėsi XXI amžius
LAZDIJAI. Neseniai čia lankėsi XXI amžiaus laikraščio
redakcijos darbuotojų grupė. Į Lazdijus susitikti su šio krašto
žmonėmis pakvietė atvykti XXI amžiaus talkininkė Alvyra Grėbliūnienė.
Jai pritarė ir redakcijos atstovus maloniai priėmė Lazdijų vicedekanas,
Šv. Onos bažnyčios klebonas kun. Rimantas Baltrušaitis.
Tad ir pirmoji tiesioginė pažintis su vietos žmonėmis prasidėjo šioje bažnyčioje šv. Mišiomis. Pačioje jų pradžioje klebonas susirinkusiesiems priminė apie svečius iš Kauno, kur yra įsikūrusi laikraščio redakcija, ir pakvietė juos po šv. Mišių į parapijos namus platesnio pokalbio apie laikraščio leidybą, jo kolektyvo rūpesčius, ateities perspektyvas.
Pasirodo, šioje parapijoje gyvuoja graži tradicija kiekvieną sekmadienį aukoti Sumą už kurios nors miesto gatvės ar kaimo žmones. Tąkart buvo aukojamos šv. Mišios už Kuklių kaimo gyventojus. Už juos drauge pasimeldė ir svečiai iš redakcijos. Po Sumos, pasiūlius klebonui, laikraščio vyr. redaktorius taip pat pakvietė tikinčiuosius į susitikimą.
Parapijos namuose, įsikūrusiuose šalia bažnyčios, vyr. redaktorius, kiti redakcijos darbuotojai susirinkusiesiems nušvietė leidinio veiklą, jo prenumeratos, platinimo ypatumus. Taip pat prisiminta, kad rugsėjo pradžioje sukaks penkiolika metų nuo XXI amžiaus laikraščio gyvavimo pradžios. Per tą laiką leidinio apimtis labai išsiplėtė, gerokai padaugėjo skaitytojų, bendradarbių, platintojų. Ypač padaugėjo įvairių temų, leidžiami keli priedai, pagausėjo žinių iš parapijų, laikraštį skaito ir į jį rašo ir žinomi mokslininkai, politikai, ir paprasti kaimo bei miesto žmonės, moksleiviai. Sulaukiama žinių, ypač aktyviai dirbančios katalikės A.Grėbliūnienės dėka, ir iš Lazdijų, kur taip pat apstu įvykių, minimos katalikiškos šventės, vyksta įvairūs renginiai. Kaip tik tą dieną, porą valandų prieš Sumą, vaikai priėmė Pirmąją Komuniją.
Per susitikimą parapijos namuose klebonas kun. R. Baltrušaitis sakė, kad laikraštis esąs įdomus, o svarbiausia rimtas, dvasingas, kas dar labiau skatina žmones dvasiškai tobulėti, eiti doros keliu. Tiesa, pastebėjo klebonas, skaitytojų galėtų būti dar daugiau, juolab kad tai vienintelis katalikiškas laikraštis Lietuvoje. Galėtų jame būti ir didesnė nuomonių įvairovė. Garbusis kunigas, taip pat Lazdijų rajono vicemeras Artūras Margelis supranta, kad laikraštis nesivaiko sensacijų, nesivelia į pigius politinius ar kitokius skandalus, o labiau savo žvilgsnį kreipia į doros, dvasingumo ženklus, nors nevengiama ir gyvenimiškų, net šokiruojančių temų. O nūdienos skaitytojui, ypač jaunesnės kartos, ne paslaptis, labiau įdomu, kas ką ir kaip nužudė, apvogė, susprogdino, išprievartavo ir t. t. Nors su populiariaisiais leidiniais jau ima konkuruoti televizija, internetas, bet ir čia vyrauja ta pati tematika. Vicemeras pastebėjo, kad XXI amžių, be abejo, galėtų užsiprenumeruoti tiek rajono centrinė, tiek kitos bibliotekos. Tuo labiau kad jis nėra brangus, o jei palyginsime su skaitomų puslapių skaičiumi, tai iš tiesų visai pigus. Kodėl bibliotekos turėtų remti brangius ir storus, turtingus leidinius, kuriuose mažai skaitomų puslapių, o daugiau reklamos? Jei šie laikraščiai tokie turtingi, remia visokiausius tuštybės pilnus renginius, gali skelbti prenumeratos akcijas perpus sumažinę kainas, tai bibliotekoms laikraštį tikrai galėtų siųsti veltui.
Tuo tarpu bibliotekų darbuotojams derėtų stengtis, kad į jas visų pirma patektų kultūriniai, dorą propaguojantys laikraščiai ir žurnalai, kurie nuolat sunkiai verčiasi ir jiems ypač reikia skaitytojų paramos. Deja, dažnai pasitaiko, kad bibliotekoje greičiau rasi bulvarinį, reklaminį laikraštį, bet apie rimtą net bibliotekininkas nėra girdėjęs, tad už savivaldybės skirtus pinigus prenumeruojamas pirmiausia tas leidinys, kuriuo užversti spaudos kioskai ir kurį visi žino. Viena susitikimo dalyvė pastebėjo, kad, kaip daug kur kitur, taip ir XXI amžiaus leidimui reikėtų daugiau reklamos, kad tokioje leidinių gausoje žmonės apie jį žinotų plačiau.
Susitikime buvo kalbėta ir apie kitus katalikiškus leidinius Lietuvoje, jų populiarumo lygį, apgailestaujant, kad kai kurie jų jau nebeeina. Žinant, kad Lazdijai yra pabrėžtinai lietuviškas kraštas, tikriausiai dera tikėtis, jog ir katalikiška spauda suras dar daugiau erdvių jo bendruomenėje.
Benjaminas ŽULYS
© 2005 "XXI amžius"
|