Lietuvių bendruomenei Belgijoje
reikia ganytojo
Jurgita ŽEMAITYTĖ
|
Ambasadorė prie NATO Gintė
Damušytė ir prelatas
Edmundas Putrimas
|
Briuselyje lankėsi už lietuvių sielovadą užsienyje atsakingas prelatas Edmundas Putrimas. Ganytojas susitiko su lietuvių bendruomene Briuselyje, aplankė visas čia esančias Lietuvos diplomatines atstovybes, taip pat lankėsi Europos Sąjungos institucijose, Belgijos vyskupų konferencijoje.
Nėra tikslių duomenų, kiek Belgijoje gyvena lietuvių. Lietuvos ambasadoje Belgijoje per paskutiniuosius rinkimus į Seimą, vykusius pernai rudenį, balsuoti užsiregistravo puspenkto šimto lietuvių, tačiau šis skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, Briuselyje padaugėjo lietuvių, dirbančių Europos Sąjungos institucijose. Bet gal dar daugiau čia yra lietuvių, dirbančių nedaug kvalifikacijos reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, vaikų prižiūrėtojos. Beje, yra ir nusikaltimais garsėjančių lietuvių. Štai aną savaitę Belgiją apskriejo žinia, kad jaunas lietuvis nužudė kunigą, kurio vadovaujamos parapijos namuose gyveno. Tačiau prel. E.Putrimui pastarųjų lietuvių matyti neteko.
Prelatas aplankė lietuvius, dirbančius Lietuvos misijoje prie NATO, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos ir Lietuvos ambasadoje Belgijoje. Jis susitiko su visais trimis ambasadoriais ir kalbėjosi, ar reikia lietuviams kunigo Belgijoje. Prel. E.Putrimas bendravo ir su Briuselio ateitininkais, iš kurių pirmiausia ir išgirdo pasakojimų apie lietuvius, gyvenančius Belgijoje. Ateitininkai teigė, jog Belgijoje, bent jau švenčių progomis, reikia lietuvio kunigo. Vieni pageidavo, kad jis galėtų atvažinėti iš Paryžiaus, Amsterdamo ar Londono, iš kur traukiniu reikėtų važiuoti apie dvi valandas. Kai kurių ateitininkų nuomone, kunigo Belgijoje reikia tam, kad jis jungtų lietuvius, gyvenančius Belgijoje. Buvo išsakyta nuomonė, jog kunigo reikia išpažintims išklausyti, nes atlikti išpažintį flamandiškai ar prancūziškai nėra paprasta.
Prieš susitikimą su visais Belgijos lietuviais prel. E.Putrimas aukojo šv. Mišias šalia Europos institucijų esančioje Prisikėlimo koplyčioje. Pastarojoje koplyčioje vyksta ne tik katalikų, bet ir protestantų bei ekumeninės pamaldos. Tai buvo antros šiais metais šv. Mišios Belgijoje, aukojamos lietuviškai. Per Vasario 16-ąją, Nepriklausomybės dieną, lietuviškai buvo meldžiamasi į šiaurę nuo Briuselio esančiame Diufelio mieste, kur į šv. Mišias, Flandrijos-Lietuvos draugijos kvietimu, iš Lietuvos atvyko kun. Algirdas Dauknys ir kun. Kęstutis Rugevičius. Į šv. Mišias su prel. E.Putrimu susirinko apie trisdešimt-keturiasdešimt lietuvių ir prie jų prisijungė Briuselyje viešintys tautiečiai, atvykę susipažinti su Europos Parlamento darbu. Šv. Mišiose giedojo Briuselio ateitininkai. Beje, iš trijų diplomatinių atstovybių darbuotojų, kurių su šeimų nariais būtų apie šimtą žmonių, šv. Mišiose dalyvavo tik ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė. Iš Lietuvos ambasados Belgijoje ir Nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos į lietuviškas šv. Mišias neatėjo nė vienas žmogus, nors Belgijos lietuvių bendruomenė visus kvietė jau prieš keletą savaičių.
Po šv. Mišių lietuviai išsakė savo pageidavimus prel. E.Putrimui. Daug kas pritarė minčiai, kad būtų gerai turėti kunigą, kuris bent per šventes aukotų šv. Mišias lietuviškai. Lietuviai pageidavo kunigo ir Krikšto ar Santuokos sakramentams teikti. Ganytojas, išklausęs lietuvių pageidavimus, sakė galvosiąs ir tarsiąsis su Lietuvos Vyskupų Konferencija, kaip tai įgyvendinti. Anot prelato, vienos didžiausių problemų yra finansai ir logistika, kur gyventų kelioms dienoms atvykęs kunigas.
Prel. E.Putrimas lankėsi ir Europos vyskupų konferencijų komisijoje, kur susipažino su jų veikla. Belgijos vyskupų konferencijoje jam buvo pažadėta, kad paskyrus kunigą, aptarnaujantį Belgijos lietuvius, jis galėtų būti priskirtas kokiai nors Briuselio parapijai.
Po apsilankymo pas Belgijos lietuvius, prel. E.Putrimas išvyko į Vokietiją, kur Vasario 16-osios gimnazijoje teikė Sutvirtinimo sakramentą.
Briuselis, Belgija
© 2005 "XXI amžius"
|