| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kėdainių dekanate Graži bažnyčios sukakties šventė
Pernarava. Kokia graži mūsų tėvynė Lietuva, o ypač vasarą, kai parapijose prasideda atlaidai. Žiūrėk, žmonės būriais keliauja po užsienius pamatyti įvairių grožybių, už tai dar moka nemažus pinigus, vargdami tose kelionėse. Ar dažnas mūsų apkeliavo savąją Lietuvą? Juk nepakartojamas grožis čia pat ar netoliese, istorinėse vietovėse, bažnyčiose. Viena tokių bažnyčių yra Kėdainių rajono Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Neseniai ji pažymėjo 190 metų gyvavimo jubiliejų. Man ši bažnyčia yra ypač artima jau beveik penkiasdešimt metų joje prieš dar žymiai daugiau metų mano žmona Aldona, tuomet dar visai mergytė, priėmė Pirmąją Komuniją. Labai artimi man ir tos parapijos žmonės nuoširdūs, darbštūs, pamaldūs. Seniai šie Pernaravos maldos namai matė tiek daug žmonių, kaip tą sekmadienį, kai buvo minima tokia graži sukaktis. Nesvarbu, kad bažnyčia medinė, neišsiskiria iš kitų savo dydžiu, užtat ji visuomet gražiai sutvarkyta tiek viduje, tiek išorėje. Tuo ypač rūpinasi klebonas kun. Renaldas Šumbrauskis, ilgametis, net 45 metus čia dirbantis, darbštusis zakristijonas Kazimieras Kulikauskas, jiems padeda parapijos žmonės. Tą iškilmių dieną šv. Mišias aukojo kunigai klebonas Renaldas Šumbrauskis ir svečias, prieš kurį laiką čia klebonavęs Vitas Kaknevičius. Tiesa, į iškilmes buvo pakviesti ir kiti čia dirbę kunigai, bet vieniems atvykti neleido tuomet pašlijusi sveikata, kitiems sutrukdė didelis užimtumas, nes aptarnauja nemažas parapijas ar net po dvi. Kai kurie jų atsiuntė sveikinimo laiškus, kuriuos klebonas perskaitė. Šv. Mišiose dalyvavo Kėdainių rajono merė Virginija Baltraitienė, Pernaravos seniūnė Aldona Kurkuvienė, vietos mokyklos pedagogai. Viena jų,Loreta Andriulienė, surado įdomų ir reikšmingą dokumentą apie bažnyčios istoriją. Daug kas žino, kad rajono savivaldybė, vietos seniūnija, pedagogai kuo galėdami paremia bažnyčią, už ką klebonas tarė nuoširdų padėkos žodį. Po pamaldų merė ir seniūnė pasakė gražias kalbas, padėkojo klebonui, kad jis geba gražiai bendrauti su parapijiečiais, jaunimu. Ir tikrai, prie altoriaus mergaičių ir berniukų būna gausu per dažnas šv. Mišias. Tą dieną merė ir seniūnė apdovanojo kunigus gėlių puokštėmis, padėkos raštais. Tegul Aukščiausiasis laimina visus kunigus ir visus tikinčiuosius, kurių rankos neša gėrį ir grožį. Ta pačia proga noriu prisiminti birželio pradžioje šioje bažnyčioje labai gražiai paminėtą Tėvo dieną. Nors nuo tada jau praėjo šiek tiek laiko, bet tą šventą dieną prisimenu su malonumu. Su šeima čia išklausėme šv. Mišias, mergaitės mums, tėvams, įteikė po gražių lauko gėlių puokštę. Tas gėles pašventino ir mus, tėvus, palaimino klebonas kun. R. Šumbrauskis. Tos Pernaravoje gautos gėlės ir šiandien stovi mano namuose pamerktos vazoje, skleidžia malonų laukų aromatą. Daug ką reiškia, kai gėlės dovanojamos iš geros širdies Juozas NAGINIONIS Autoriaus nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |