|
Adoruotojų ir ministrantų kelionė
Birželio 13 dieną Šakių parapijos adoruotojos ir ministrantai jau 9 val. rinkosi šventoriuje. Jų laukė ilgoka maldinga kelionė. Po pusantros valandos jau buvome prie Jono Pauliaus namų Šiluvoje. Tai namai, kur ugdomi klierikai. Mums parodė patalpas, kur jie meldžiasi, mokosi ir gyvena. Aplankėme ir erdvią koplytėlę su dideliu paveikslu. Iš Jono Pauliaus II namų skubėjome į Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčią. Jos centre įspūdingas altorius, kurį puošia angelų ir Marijos statulos. Visi atsiklaupėme ir keliais apėjome šį altorių, ir, kaip popiežius Jonas Paulius II, pabučiavome akmenį, ant kurio, kaip žinoma, anksčiausiai Europoje apsireiškė Dievo Motina.
Toliau laukė pasirengimas 12 val. šv. Mišioms, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Visas pulkas baltai apsirengusių vaikų nuėjo į Švč. M. Marijos Gimimo Baziliką. Dėmesį traukė Švč. M. Marijos stebuklingasis paveikslas, apie kurį daug buvome girdėję ir kurio dar nebuvome matę. Įspūdį paliko šv. Mišių iškilmingumas: smilkomas altorius ir atnašos, daug vyskupų ir kunigų, tikinčiųjų gausa, choro giedojimas. Per šv. Mišias priėmėme Švč. Sakramentą iš arkivyskupo rankų, kuris už Bažnyčios laisvę, kaip pasakojo mūsų klebonas, kalėjo sovietiniame lageryje.
Toliau piligrimystė tęsėsi į Tytuvėnus, į garsųjį XVII amžiaus bernardinų vienuolyno ansamblį. Tai įspūdingo dydžio ir grožio vienuolynas. Mus supažindino su buvusių vienuolių gyvenimu, aprodė celes. Iš vienuolyno patraukėme į Švč. M. Marijos bažnyčią, kuri pritrenkė barokiniu puošnumu. Papietavę pievelėje prie vienuolyno, važiavome į Kryžių kalną, pakeliui sustojome aplankyti gotikinės Kelmės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, kurią maloniai aprodė klierikas.
Likus porai kilometrų iki Kryžių kalno, jau pamatėme pirmąsias kryžių viršūnes. Pasimeldėme prie Popiežiaus kryžiaus. Kunigas Donatas pašventino kryželį, kurį vaikai apipynė mažais kryželiais ir visų šakiečių vardu jį pastatėme. Tai kančių ir tikėjimo, skausmo ir vilties kalnas, kurį kiekvienas, nesvarbu, kad ir kokio tikėjimo, turėtų aplankyti. Teko pabūti ir pranciškonų vienuolyne, įsikūrusiame moderniame pastate, pamatyti tikrą vienuolį, pasimelsti koplyčioje su gražiais vitražais ir vaizdu į Kryžių kalną.
Mūsų autobusas pasuko atgal. Šiauliuose aplankėme didžiulę ir baltą it gulbė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedrą, pagarbinome Jėzų Švč. Sakramente kaip tik vyko birželinės pamaldos, kuriose dalyvavo ir Šiaulių vyskupas.
Kaltinėnuose mus pasitiko linksmas ir iškalbus ateitininkas Žygimantas. Aplankėme po gaisro atstatytą naujovišką Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, mums mielai aprodė jos aplinką, rūsiuose įrengtas sales jaunimui, didžiulį Prisikėlimo kryžių, matomą net nuo automagistralės, kuris pastatytas ant akmenimis grįsto Lietuvos kontūro. Ten greitai suradome ir Šakius. Pamatėme šaltinį, virš kurio pastatyta Švč. M. Marijos statuta.
Tai buvo paskutinė aplankyta kelionės vieta. Parsivežėme daugybę ir neužmirštamų įspūdžių. Viso to nebūtume patyrę, jei ne klebono kun. Sigito Matusevičiaus ir naujojo vikaro kun. Donato Rolskio mums dovanota kelionė. Mes dar kartą dėkojame jiems. Ačiū!
Renata Bacevičiūtė,
adoruotojų vadovė
Šakiai-Šiluva-Tytuvėnai-Šiauliai-Kaltinėnai
© 2005 "XXI amžius"
|