|
Nepaskęsim alkoholio liūne
Kokie mes greiti žmogų pasmerkti, apkaltinti, pajuokti, jam blogo palinkėti. Ar tai krikščioniška? Žiūrim į varganą girtuoklį ir keikiam jį, kad jis ištisas dienas girtas šlaistosi. Pažvelkime į jo akis ir pamatysime, kad jis nelaimingas: šeima prarasta, žmona, vaikai nusisuko. Tik tėvai, kad ir koks jis būtų nedoras, bet vis tiek vaikas, niekada nenusigręš, neatstums. Tėvai žiūri į savo skausmą ir nuolankiai jį priima, iš aplinkinių patirdami daug priekaištų, kad šitokį sūnų užaugino. Motina, tarsi būtų kalta, išgyvena fizines ir dvasines kančias. Tikrai nevalia taip elgtis.
Didelė bėda, kad paaugliai alkoholinių gėrimų gali nusipirkti parduotuvėse, kad yra taškų, kuriuose pardavinėjamas pilstukas, naminė. Juk tai didžiausias nuodas! Manyčiau, kad pirmiausia reikėtų likviduoti taškus, kuriuose galima stipresnių gėrimų įsigyti bet kuriuo paros laiku. Parduotuvėse prekiautojai turėtų žiūrėti ne plano, kiek parduoda svaigiųjų gėrimų, bet jiems turėtų rūpėti ir kam parduoda. Ar nesuskauda širdies, kai matai, jog butelį ima jaunos, gležnos rankos ir pardavėjas nepasako, kad, vaikeli, tau šito gėrimo gerti nereikia, kad tu gerai pagalvok?
Nebus Lietuvoje šviesiau, jei taip gyvensim, jei skęsim alkoholyje. Įdomu, kodėl alus lyg ir nelaikomas alkoholiniu gėrimu? Koks dar gali būti baisesnis nuodas?
Ieva S.
Akmenė
© 2005 "XXI amžius"
|