|
Kancleris griebiasi už šiaudo
Petras Katinas
Liepos 1-ąją Berlyne įvyko negirdėtas ir beprecedentis politinis įvykis: Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis paprašė Bundestago (parlamento), kad jam ir vyriausybei būtų pareikštas nepasitikėjimas. Nepasitikėjimo pareiškimo atveju Vokietijos prezidentas privalės skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. Tai kodėl gi G.Šrioderis negalėjo paprastai pareikšti apie savo vyriausybės atsistatydinimą, o suvaidino spektaklį, prieštaraujantį netgi konstitucijai? Tiesą pasakius, kanclerio planai nuversti save tapo aiškūs po triuškinamo valdančiosios socialdemokratų partijos pralaimėjimo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės regioniniuose rinkimuose. Ir ne tik šioje žemėje. Dėl vis blogėjančios ekonominės padėties, nemažėjančio nedarbo, valdančiosios vadinamosios raudonaižaliosios koalicijos (socialdemokratų ir žaliųjų) kanclerio populiarumas nepaprastai smuko. Be to, valdžios vykdoma socialinė politika, didžiulės socialinės išmokos jau tampa nepakeliamos net turtingos Vokietijos biudžetui. Todėl G.Šrioderis buvo priverstas imtis reformų, kurios bemat susilaukė didelio visuomenės nepritarimo. Dauguma bedarbių, gaudami pakankamai didelę socialinę paramą, net neieško darbo ir, pasak vieno britų laikraščio, bene pirmą kartą Vokietijos istorijoje darbštūs vokiečiai nebenori dirbti. Biurgeriai nutuko, - skelbia laikraštis. Kita vertus, daugelis vokiečių nepatenkinti kanclerio G.Šrioderio vykdoma antiamerikietiška politika ir jo pataikavimu Maskvai. Kancleris ir socialdemokratai kaltinami pamiršę, kad tik Jungtinių Amerikos Valstijų dėka Vokietija labai greitai atsigavo po Antrojo pasaulinio karo, tapo bene galingiausia ekonomine Europos valstybe, o amerikiečių ginkluotosios pajėgos apsaugojo Vokietiją, beje, ir visą Vakarų Europą, kad jos nesumindytų sovietinės kariaunos kerziniai batai.
Be to, prasidėjo bruzdėjimai ir Socialdemokratų partijos viduje. Dalis gana įtakingų kairiųjų, prisidengdami darbo žmonių gynimu ir tariamai nepakankamu G.Šrioderio antiamerikietiškumu, kaltina kanclerį nuolaidžiavimu buržuazijai. Vienas tokių, labai įtakingas socialdemokratų partijos veikėjas, buvęs kandidatas į Vokietijos kanclerius Oskaras Lafontenas, dar prieš G.Šrioderio sugalvotą balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, pareiškė paliekąs Socialdemokratų partiją ir pereinąs pas buvusius komunistus, dabar pasivadinusius Demokratinio socializmo partija. Šioje partijoje susispietę ne tik buvę vadinamosios Vokietijos demokratinės respublikos komunistai, bet ir visi vokiečių ultrakairieji. O ši partija turi gana didelę įtaką, ypač Rytų Vokietijoje ir už ją balsuoja apie 20 proc. rinkėjų.
Apie O.Lafonteną reikia pakalbėti atskirai. Buvęs socialdemokratų kandidatas į Vokietijos kanclerius po šalies susivienijimo išgarsėjo dar būdamas labai jaunas, kai 1980 metais, svarstant NATO ginkluotųjų pajėgų stiprinimo būtinybę dėl SSRS užmačių, kuri tuo metu nukreipė savo SS-20 raketas į Vakarų Europą, kategoriškai prieštaravo, kad amerikiečių karinėse bazėse Vakarų Vokietijoje būtų dislokuotos amerikiečių raketos Peršing-2. Tada O.Lafontenas, jau būdamas Saaro žemės socialdemokratų pirmininku ir Saarbriukeno burmistru, vos nebuvo pašalintas iš partijos. Ir vėliau, metęs pirštinę per pirmosios susivienijusios Vokietijos parlamento rinkimus laimėjusiam kancleriui Helmutui Koliui, O.Lafontenas reikalavo perpus sumažinti Vokietijos karines išlaidas, o tas lėšas skirti socialinėms problemoms. Taip pat reikalavo nedelsiant iš Vokietijos išvesti JAV karines pajėgas, o Bundesvero kariuomenę sumažinti per pusę. Tada O.Lafontenas žadėjo pastatyti 500 tūkst. pigių butų. Taigi O.Lafonteno pasitraukimas iš G.Šrioderio partijos ir perbėgimas pas buvusius komunistus yra didelis smūgis kancleriui. Tiesa, pasitraukdamas O.Lafontenas pagyrė G.Šrioderį už jo draugystę su Rusija ir jos prezidentu V.Putinu.
G.Šrioderio sugalvotas nepasitikėjimo juo Bundestage spektaklis, kai kurių Vokietijos apžvalgininkų nuomone, irgi buvo sugalvotas jo bičiulio Kremliaus valdovo kanceliarijoje. Tikimasi, kad dėl pirmalaikių rinkimų opozicijoje esantys Vokietijos krikščionys demokratai nespės tinkamai pasirengti rinkimams.
Tačiau ir dėl pirmalaikių rinkimų dar ne viskas pakankamai aišku. Dekretą dėl parlamento paleidimo turi pasirašyti Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris. Nors jo galios labai ribotos, bet šiuo atveju prezidento žodis lems daug ką. Tuo labiau kad kai kurie koalicijos partneriai iš Žaliųjų partijos jau skelbia besikreipsiantys į Konstitucinį Teismą dėl G.Šrioderio suorganizuoto nepasitikėjo klausimo iškėlimo neteisėtumo.
Kad ir kaip ten būtų, tačiau raudonaižaliesiems laimėti naujus Vokietijos parlamento rinkimus beveik nėra vilties. Kaip pareiškė Vokietijos krikščionių demokratų lyderė Agela Merkel, kancleris G.Šrioderis ne tiktai sugriovė Vokietijos ekonomiką, bet ir sudavė didelį smūgį euroatlantinei vienybei, išmainydamas ją į draugystę su Maskva. Taip pat krikščionys demokratai kaltina G.Šrioderį, kad jis, pataikaudamas savo artimam bičiuliui V.Putinui, išduoda naująsias ES nares. Konkrečiai, Lietuvą, pritardamas Kremliui dėl rusiško tranzito per Lietuvos teritoriją supaprastinimo. Todėl Vokietijos žiniasklaida, netgi kairiosios krypties G.Šrioderio vizitą į Kaliningradą (buv. Kenigsbergą) minint šio miesto įkūrimo 750-ąsias metines vertina kaip G.Šrioderio atsisveikinimo su V.Putinu vizitą. Aišku, Kremlius dės visas pastangas, taip pat ir finansinę paramą, kad Vokietijos kancleris laimėtų būsimuosius rinkimus. Juk pralaimėjimo atveju kuriama Maskvos-Berlyno ašis, labai panaši į 1939 metų Stalino ir Hitlerio suokalbį, subyrėtų.
© 2005 "XXI amžius"
|