| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Prasmingam gyvenimui reikia dviejų irklų Birutė NENĖNIENĖ
Visus šiuos mokslo metus Šventosios šeimos seserų kongregacijos seselė Dalia Vilkaviškio parapijos vaikus rengusi Pirmajai Komunijai ir išpažinčiai, neseniai su dvidešimčia uoliausių mažųjų katalikų buvo išvykusi į vasaros stovyklą Nemunaityje. Tačiau ir ši, ir kita vienuolių veikla bei gyvenimas žmonėms atrodo paslaptingai. Todėl vyskupijos trijų moterų vienuolijų Šventosios Šeimos, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių ir Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos seserų kongregacijų atstovės parapijos žmonėms pirmąkart surengė Pašvęstojo gyvenimo dieną, pakvietusios į susitikimą. Pokalbiui vadovavo seselė Laimutė Rimkevičiūtė, jį papildė kitos seserys bei jaunųjų giesmininkų balsai, seserų parodyti vaizdeliai. Vieni gyvenime bet kokia kaina siekia sau malonumo, kiti galvoja, kad daugelis dalykų jiems nepasiekiami, todėl nesistengia ir nesisieloja, dar kiti gyvena daug nemąstydami, paprasčiausiai prisitaikydami prie aplinkos. Yra žmonių, kurie nemato gyvenimo prasmės, viskuo nusivylę, nes neįvertina brangiausios dovanos gyvybės. Dievas gyvenimą duoda, kad mums ir šalia esantiems būtų gera, ir vienas kitą palaikydami jaustumeisi laimingi, sakė seselė Laimutė. Pasak seselės, galima pasaulį padaryti gražesnį ir geresnį, jeigu atsiranda bent vienas, kuris išdrįsta pradėti ką nors veikti, o jam visada atsiranda pagalbininkų. Konkrečios vienuolijos ištakose paprastai yra vienas žmogus įsteigėjas. Jis turi tam tikrą charizmą Dievo dovaną ką nors veikti ir idėją perteikia bendruomenei. Sesuo Laima parapijiečiams papasakojo, kokios vyskupijoje veikia vienuolijos, kokius darbus atlieka, kaip savo gyvenimu liudija Kristų. Paaiškino, kad vienuolio vardas išreiškia ne vienišumą, o pasišventimą vieninteliam Dievui. Priešingai, vienuolių gyvenimo išskirtinis bruožas yra bendruomeniškumas. Sesuo Dalia, pasakojusi, kaip ji atėjo į bendruomenę, sakė, jog pašaukimo kelią labai sunku atskleisti. Pašaukimas yra dovana ir kartu paslaptis. Dievo kviečiantis balsas labai individualus. Už savo pašaukimą ji dėkinga tėvams, kurie nuo mažų dienų diegė tikėjimą, ir sovietmečiu gyveno su malda. Susitikimo dalyviai pastebėjo, jog skiriasi vienuolių drabužių spalva, ir tada sužinojo, jog tai priklauso nuo kongregacijos. Vienuolės mielai atsakinėjo ir į klausimus: nuo kokio amžiaus ir kaip galima įstoti į vienuolyną, ar vienuole gali tapti našlė, kokio reikia išsilavinimo ir kt. Seselės paaiškino, jog ir įgijusios išsilavinimą pirmiausia atsižvelgia į aktualiausius šios dienos reikalavimus. Anksčiau aktyviai dirbo katechizuodamos vaikus, vėliau - socialinį darbą tarp senelių ir vaikų, dabar aktualu, kaip jaunimą apsaugoti nuo prekybos žmonėmis ir t.t. Žmonėms buvo smalsu, kiek laiko seselės skiria maldai. Pasak seselės Marytės, kad jų veikla judėtų į priekį, kaip irkluojančiam valtininkui, reikalingi du irklai malda ir darbas. Šių dviejų irklų patarė nepamiršti nė vienam pasauliečiui. Vilkaviškis Autorės nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |