| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Dekanas sulaukia Dievo malonių Neuždengtą Maišiagalos bažnyčios stogą nuo lietaus gelbsti klebono maldos
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastolių apsuptyje. Vyksta remontas. Užvertus galvą matyti, kaip aukštyje kaukši vyrai. Svilinantis karštis, akis graužiantis prakaitas jiems nė motais. Šventovės pavėsyje vyko pokalbis su netrukus gyvenimo 50-metį švęsiančiu Maišiagalos klebonu ir dekanu kun. Juzefu AŠKELOVIČIUMI. Bažnyčia tarp pastolių Kitaip atrodys bažnyčios išorė, bus perdengtas stogas. Kaip prasimanote lėšų tokiems darbams? Sąžinė nedavė ramybės, todėl ir ėmiausi remonto. Dievo namai turi būti sutvarkyti. Keisis maldos namų išorė, bus perdengtas jų stogas. Sunkoka su pinigais. Remia Vilniaus arkivyskupijos kurija. Daugiausia paramos sulaukiu iš neturtingų parapijiečių, kurie patys sunkiai verčiasi arba neturi darbo. Jie ir yra pagrindiniai rėmėjai, neraginami ateina į talką. Kol kas turtingųjų pagalbos nesulaukiu. Taip buvo ir Kristaus laikais. Kristus mylėjo varginguosius. Ta pati istorija kartojasi ir dabar. Turtingieji tiki savimi, savo gabumais, savo pinigais. Jie yra konkretūs. Jiems dar neišgaravo sovietinė, ateistinė dvasia, kad čia viskas savaime susikūrė. Kalbantis su jaunimu, jis sako, jog dar gyva anų laikų ideologija, nepaisant to, jog Lietuva penkiolika metų yra laisva. Belaukdamas jūsų, gerą pusvalandį stebėjau, kaip triūsia statybininkai. Malonu buvo regėti juos dirbančius. Nemačiau, kas sėdėdami rūkytų ar užsiimtų nereikalingu plepėjimu. Kaip aptikote tokių meistrų? Gal ir jūs pats nutuokiate apie statybas? Turiu šiokią tokią patirtį. Be kunigų seminarijos, esu baigęs Vilniaus technologijos technikumą, kur įgijau techniko mechaniko specialybę. Šešerius metus kunigavau Eišiškėse. Tvarkant bažnyčios aplinką, atsirado kliūčių, kaip gauti statybinių medžiagų. Teko sumokėti 1000 rublių, jog skirtų limitą trinkelėms. Sovietmečiu tokių nebuvo. Taip porai metų į priekį pavyko išpirkti trinkelių. Didelė teritorija buvo nesutvarkyta. Paleidus greiderį, galvojau, kad jis tai išlygins. Tokiai mašinai užvažiavus, laukas atrodė kaip kiaulių išraustas. Nuvykęs į Vilnių ėmiau stebėti, kaip ten sutvarkyta. Eidavau, domėdavausi, kur ir kaip nudažyta. Samdant statybininkus mūsų bažnyčiai remontuoti, padėjo nuojauta. Čia dirba meistrai iš Vilniaus. Draugiškai bendraujame. Kaip kunigas, aš stengiuosi apaštalauti su visais, pakalbėti apie Dievą. Ar nebaugu, kai danguje renkasi juodi debesys, o neuždengtas šventovės stogas? Tikiu Dievo apvaizda. Kartais atrodo, kad atūžiantis lietus prapliups į atidengtus stogus. Griaudėja perkūnija. Dvi dienas taip buvo. Artėjo juodas debesis, bet jis iš dešinės ir iš kairės mus aplenkė, ir nieko neįvyksta. Dievas išklausė mano maldų. XIX amžiuje statyta bažnyčia puošia miestelį. Kuo ji dar vertinga? Prieš porą metų joje buvo aptiktas itin didelę vertę turintis Čenstakavos Marijos paveikslas. Jis atiduotas restauruoti. Restauruojami ir kiti paveikslai. Puošiamas bažnyčios vidus, kad jis atrodytų meniškai. Dabar gražinama išorė. Prieš penkerius metus vyko bažnyčios remontas, tačiau jo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pasaulis gyvena be Dievo Paskutinioji jūsų darbo vieta buvo Turgelių parapija. Ką ten pavyko nuveikti? Kunigas daro savo darbus, veda tikinčiuosius prie Kristaus, prie jo išganymo, kad žmogus tobulėtų, šventėtų, darytų gera, nes Dievas viską mato. Turgeliuose dirbau dvylika metų. Tvarkėme pačią bažnyčią, jai priklausančią teritoriją. Daugiau dirbau su žmonėmis. Aiškinau, jog už gerus darbus Dievas atlygina gerumu, už blogus jis peikia. Dievas kažkada pasakys: gerus žmones į dešinę, blogus į pragarą. Protingieji visada galvoja apie ateitį, todėl jie ir sielojasi dėl savo išganymo. Jeigu Lietuvoje bus stiprus tikėjimas, tai Dievas laimins. Moralinė tvarka turi būti. Ką dabar matome įsijungę televizorių? Vien ištvirkimą, sekso propagandą. Lietuvių tautos, neturinčios nė keturių milijonų gyventojų, negalima paversti palaida bala. Pagal savo tautybę esate lenkas. Maišiagalos parapijoje gyvena baltarusių, lenkų, rusų, lietuvių ir kitokių tautybių žmonių. Kaip sugebate su visais jais sugyventi? Mus visus vienija Kristus, mes turime bendrą idėją. Kodėl vykdomi teroristiniai aktai Londone ar pasaulyje? Todėl, kad ten nėra vienos idėjos Kristaus idėjos. Musulmonai pasipiktinę, kad mes tokie bedieviai. Koks balaganas darosi Europoje, kai leidžiama tuoktis vyrui su tos pačios lyties asmeniu? Musulmonai jau nelaiko mūsų krikščionimis, todėl jie mus ir terorizuoja. Čia yra Dievo bausmė. Kur netiki į Kristų, ten nėra ir ramybės. Kristus yra pasakęs: Neras pasaulis ramybės, jeigu jis neatsivers į mano gailestingumą. Jeigu neįtikėsime į Kristų, nebus ir ramybės. Laimę reikia išsikovoti. Pažvelkime į sąžinę praradusių turtuolių, alkoholikų, narkomanų gyvenimą jie nėra laimingi. Laimė nelengvai ir neatsitiktinai ateina. Tai galima pasiekti per kovą. Mes visi turime būti Kristaus kareiviai. Mūsų ginklas kryžius ir rožinis. Mes turime būti krikščionys tikrąją šio žodžio prasme nuo aukštuomenės iki žemiausio luomo. Pasaulis dabar gyvena taip, tarsi nebūtų Dievo. Ką matome filmuose? Daugėja okultistinės literatūros. Jeigu vyrui su vyru įstatymiškai leidžiama kurti šeimą, tai jau Sodoma ir Gomora. Kas mus tokius gerbs? Teroristiniai aktai tai ir yra Dievo bausmė. Krito marksizmas-leninizmas, istorijos užmarštin grimzta hitlerizmas, ateis galas ir liberalizmui. Klausausi nuostabiai gražiai jus tariant žodžius lietuviškai. Visi mes esame Dievo vaikai. Ne nuo mūsų priklauso, kokioje valstybėje ar pas kokius tėvus ir kokiu laiku mes esame. Kiekvieną dieną ir ne po kartą aš meldžiuosi už Lietuvą. Brevijorių kalbu rytą ir vakare, kad Lietuva būtų stipri Kristumi. Lietuviai turi daug gerų bruožų ir daug puikių savybių, iš kurių mums, lenkams, verta pasimokyti. Dievas visur padeda Iš kur jūs kilęs? Kaip rinkotės kunigystę? Kaip suprantate tokio darbo prasmę? Kaip sugebate įsitraukti į parapijos gyvenimą? Mano tėvai kilę iš Turgelių. Aš gimiau Vilniuje. Pašaukimą kunigystei gavau tarnaudamas armijoje tiesiog Šventoji Dvasia nužengė ant manęs. 1977 metais 300 kilometrų nuo Maskvos, Kalinino srityje, Dievas mane pasirinko, o ne aš jį. Aš niekada nebūčiau drįsęs eiti mokytis į kunigų seminariją ir gyventi be šeimos. Tiesiog Dievas pasirinko mane. Aš bijojau, sakiau: Dievuli, koks iš manęs kunigas, turbūt tu padarei klaidą, rinkdamasis mane. Bet, matau, kad Dievas niekada nedaro klaidų. Jis viską mato į priekį. Jaučiu, kaip Dievas yra su manimi, jis veda ir visur man padeda. Jis sako: tik netrukdyk man, tu esi mano įrankis. Mūsų uždavinys neužstoti jo. Kristus turi būti pirmas, o mes turime būti nusižeminę ir tada Dievas per mus daug gali nuveikti. Maža gimti žmogumi, juo reikia tapti. Žmonės chameleonai keičia savo spalvas, prie bet kokios valdžios jie sugeba prisitaikyti. O tapti tikru žmogumi yra labai sunkus darbas. Eidami su Kristumi tokiais galima tapti. Sąžiningumas, gėris, meilė yra auka. Kunigu, kaip ir Kristumi, turi tikėti. Sakydamas pamokslus, stengiuosi kalbėti paprastai, praktiškai ir suprantamai tikintiesiems. Jeigu žmonės mato, kad kunigas myli Dievą, jam aukojasi bažnyčioje, nori gero žmonėms, jis bus suprastas. Geras kunigas turi padėti žmonėms, duoti, o ne imti iš jų. Jis yra dvasios tėvas. O tėvas turi duoti savo vaikams, o ne vaikai tėvui. Tada turėsi autoritetą, žinosi, ką pasakyti žmonėms, jie tave išklausys. Pirmieji kunigavimo metai turi būti kaip ėjimas į bendruomenę, adaptavimasis joje. Jeigu žmonės įsitikins, kad kunigas arti Dievo, atsidavęs jam, jam rūpi Dievo garbė ir žmonių išganymas, tada jie eis iš paskos, jie tavęs klausys, eis į bažnyčią, ir tada gyvenime taps tvarkingesni. Ar maišiagaliečiai myli savo bažnyčią, ją lanko? Ačiū Dievui, negaliu jais skųstis. Maišiagalos bažnyčia pamaldų metu nebūna tuščia. Už ją aš atsakau prieš Dievą. Mus mokė: jeigu visi eina į dangų, tai ir kunigas iš paskos. Neduok, Dieve, kad atsitiktų taip: jeigu žmonės eina į pragarą, tai ir kunigas kartu su jais. Čia negalima rizikuoti ar žaisti. Labai didelė kunigo atsakomybė. Svarbu turėti viltį Kas jums suteikia dvasinės stiprybės einant Maišiagalos klebono ir dekano pareigas? Kiekvieną dieną studijuoju šventąjį tėvą Pijų iš San Džiovanio Rotondo. Su jo laiškais susipažįstu l5 metų. Tai labai stora knyga. Joje pakanka minčių, kad žinotum, kaip tapti geru kunigu, kaip tobulėti, šventėti ir suprasti Kristų. Kuo daugiau į knygą gilinuosi, tuo labiau tai įsisavinu. Ko nesupratau ar į ką neatkreipiau dėmesio anksčiau, iš naujo perskaičius tai įgauna kitą prasmę. Ko norėtumėte palinkėti visiems žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje? Pats gyvenimas yra kova tarp gėrio ir blogio. Viešpats sukūrė šį pasaulį. Jis pats nesusikūrė, kaip ir namai be niekieno pagalbos nepasistatė. Maža pastatyti namą, jį reikia sugebėti ir prižiūrėti. Dievo apvaizda prižiūri šį pasaulį. Dievo turime klausyti, gyventi pagal jo sakymus ir tada viskas išeis į gera. Turime dirbti, pasitikėti Dievu ir turėti viltį. Privalome eiti tik į priekį, ypač stengtis dirbti su vaikais, jaunimu ir aiškintis, kokia jų pasaulėžiūra. Kristus yra pasakęs: kas gyvena dėl kūno, tas ras mirtį, kas gyvena dėl sielos, tas ras gyvenimą. Yra skirtingo jaunimo. Dalis jo nori paūžti, nevengia nusidėti. Visos nuodėmės yra saldžios. Bet taip būna tik iš pradžių. Už viską teks atsakyti ir net mokėti. Dėkoju už nuoširdžius atsakymus. Kalbėjosi Bronius VERTELKA Maišiagala, Vilniaus rajonas
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |