|
Separatistai skelbia mobilizaciją
Petras KATINAS
Jau keli mėnesiai Rusijos oficialioji ir imperinė žiniasklaida bei oficialusis Kremlius paskutiniais žodžiais koneveikia Moldovos prezidentą komunistą Vladimirą Voroniną. Vadina jį išdaviku, veidmainiu, Ukrainos prezidento V.Juščenkos pastumdėliu ir pan. Štai dienraštis Rossijskaja gazeta, tradiciškai koneveikiantis ir niekinantis Baltijos valstybes, visą savo ugnį laikinai nukreipė į Moldovos prezidentą. Kremlių ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą labai supykdė prezidento V.Voronino pareiškimas Briuselyje, kuriame jis ragino NATO kuo greičiau priimti planą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Moldova, perspektyvoje tampant visateise Šiaurės Aljanso nare. Bet Moldovos prezidentas atkreipė dėmesį, jog jo šalies siekiams tapti NATO nare daromos milžiniškos kliūtys. Visų pirma tai Rusijos karinio kontingento dislokavimas niekieno, netgi pačios Rusijos, nepripažintoje Padniestrės respublikoje. Pasak V.Voronino, kai tik paskutinis rusų kareivis paliks Padniestrę, dirbtinai kurstomas Kišiniovo ir Tiraspolio konfliktas savaime užges. O kol kas jis siūlo Padniestrėje vietoje Rusijos karinio kontingento dislokuoti tarptautines taikdarių pajėgas arba stebėtojus. Ne iš NATO priklausančių, o neutralių valstybių. Kad neerzintų Maskvos. Tačiau šis V.Voronino pasiūlymas buvo durtuvais sutiktas Maskvoje, jau nekalbant apie Padniestrės separatistų vadeivas. V.Voroninas vadinamas išdaviku ne vien todėl, kad jis pamynė komunistinius idealus. Jam primetama neva dviveidystė ir remiamasi jo prieš trejus metus padarytu pareiškimu, kuriame šis sakė, kad jokiu būdu nesutiks su NATO plėtra į Rytus ir dės pastangas, kad Moldova tam priešintųsi visais įmanomais būdais.
Maskva taip pat nesutinka, jog būtų surengtos derybos dėl Rusijos karinio kontingento išvedimo iš Padniestrės. Pasak V.Voronino, tokiose derybose turėtų dalyvauti JAV, Ukraina, Europos Sąjunga ir kaimynė Rumunija. Tokiai Moldovos prezidento pozicijai pritaria ir Ukrainos prezidentas V.Juščenka. Kaip žinoma, birželio pradžioje Moldovos parlamentas pareikalavo kuo greičiau išvesti Rusijos taikdarius iš Padniestrės ir demilitarizuoti šią respubliką. Dar daugiau, Moldova sutinka suteikti Padniestrei labai plačią autonomiją, bet tik Moldovos Respublikos sudėtyje. Tuo tarpu Rusijos prezidento įgaliotinis Dmitrijus Kozakas pateikė vadinamąjį Kozako memorandumą, kuriame skelbiamas Padniestrės konflikto sureguliavimo variantas. Pagal jį, regione turi būti sukurtos dvi lygiateisės nepriklausomos valstybės Moldovos Respublika ir Padniestrės Moldovos Respublika, - o rusų taikdariai tada paliks Padniestrę. Tačiau... tik po 20 metų!
Tuo tarpu Padniestrės prezidentas I.Smirnovas ir vadinamoji Padniestrės Aukščiausioji taryba skubiai paskelbė įstatymą apie liaudies apsaugą (narodnoje opolčenije). Pagal šį įstatymą, liaudies gynėjų būriai bus savanoriška karinė formuotė, įeinanti į Padniestrės karinių pajėgų sudėtį. Liaudies gynėju gali tapti kiekvienas Padniestrės gyventojas, nepaisant amžiaus ir lyties. Paprastai kalbant, šis Padniestrės parlamento sprendimas yra ne kas kita, o visuotinė totalinė mobilizacija. Pagal dar Stalino paskelbtą principą: viskas frontui, viskas pergalei! Bet ir to dar maža. Artimiausiu metu Padniestrės separatistai paskelbs dar vieną įsakymą apie visų Padniestrės materialinių resursų priskyrimą mobiliazaciniam rezervui, taip pat dėl visų transporto rūšių, įskaitant ir arklių traukiamus vežimus, priskyrimo Padniestrės armijai. Dar daugiau, kaip pranešė Padniestrės KGB ministras V.Antiufjevas, vyriausybė kreipėsi į Rusiją primygtinai prašydama padidinti rusų taikdarių skaičių šiame regione penkis kartus. Taip pat Tiraspolio aerodrome dislokuoti Rusijos karinių sraigtasparnių eskadrilę.
Beje, susitikime su Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininku Slovėnijos užsienio reikalų ministru D.Rupeliu Rusijos URM vadovas S.Lavrovas apkaltino Kišiniovą, kad jis blokuoja visus taikius Rusijos pasiūlymus dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo. Kišiniovas daro viską, kad galutinai pablogintų santykius su Rusija, - sakė S.Lavrovas.
Aišku, įtampos židinys ne Padniestrės separatistai ir jų vadeiva prezidentas I.Smirnovas, o juos palaikanti ir kurstanti Maskva. Tą patį Rusija daro ne tik Padniestrėje, bet ir Gruzijai priklausančioje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Kremlius labai neigiamai įvertino Gruzijos prezidento M.Saakašvilio pasiūlymą suteikti Pietų Osetijai labai plačios autonomijos statusą, netgi išsaugant ypatingus Pietų Osetijos santykius su Rusija. Vienintelis dalykas, su kuriuo mes niekada nesutiksime, - tai, jog nuo Gruzijos būtų atplėšta Pietų Osetija ir kitos teritorijos, - pareiškė M.Saakašvilis.
Tačiau Maskva tuo visiškai nesuinteresuota. Per savo statytinius Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje Kremlius kuria sau placdarmus, beveik neslėpdamas, jog imperiją nori atkurti.
© 2005 "XXI amžius"
|