| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Atminties šviesa kūrėjų atminties žemėje Rūta JONUŠKIENĖ
Utenos rajone, Vyžuonose, Rašytojų kalnelyje, seniūnijos ir miestelio kultūros darbuotojų iniciatyva surengta Poezijos šventė, skirta iš Vyžuonų kilusio žymaus prozininko Broniaus Radzevičiaus 65-osioms gimimo ir 25-osioms mirties metinėms. Prieš penketą metų Vyžuonose atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs dviejų talentingų rašytojų poeto Antano Masionio ir prozininko B.Radzevičiaus, anksti išėjusių į Amžinybę, atmintį. Prie pušyno prigludęs kalnelis, upės lankstas, melsvas tvenkinėlio lopas su dangaus klajoklių debesų nuotraukomis tarsi įgavo naują alsavimą. Skulptoriaus Henriko Orakausko sukurtos rašytojų skulptūros ir medinio angelo sparnai apgobia trapų ir amžiną gamtos peizažą už Vyžuonos B.Radzevičiaus vaikystės trobos stogai. Kiek tolėliau A.Masionio išbraidyti dirvonėliai, dangaus aukštybė, žemės gilybė ir abiejų kūrėjų, besimokiusių Vyžuonų mokykloje, pažinojusių tuos pačius žmones, vaikščiojusių tais pačiais žemės ir kūrybos keliais, amžinojo poilsio vieta... Poezijos pavasarėlyje Vyžuonose dalyvavo B.Radzevičiaus seserys Birutė ir Rima, brolis Saulius, literatūros kritikas Dainius Vaitiekūnas, Utenos Verdenės klubo bei Vyžuonų seniūnijos literatai ir meno mėgėjai, vyžuoniškiai. Pasak literatūros kritiko Dainiaus Vaitiekūno, jaučiančio bendrumą su B.Radzevičiaus aprašytąja karta, šis kūrėjas iki šiol vis dar yra tampantis rašytoju, nes ne visi jo kūriniai išspausdinti ir žinomi skaitytojams, ir dar nežinia, ką papasakos ateities kartoms minčių pilnos B.Radzevičiaus užrašų knygelės. Šio rašytojo kūryba nevienalytė, marga stilistiškai, perėmusi biliūniškąją tragizmo tradiciją, atvira iki skausmo ir siaubo. Vieni kūriniai lakoniški, kiti trikdantys žodžio kompozicijomis, variacijomis ir žaismu, tarsi ten pat būtų literatūros ribos ir paribiai su kita žodžio ir minties kokybe. Aš priklausau kitai kartai, kuri neišvažiavo iš kaimo į miestą, o iš viso išvažiuoja iš Lietuvos, ir B.Radzevičiaus sukurta literatūra liudys kultūrą tuomet, kai ji ims blėsti, sakė D.Vaitiekūnas, kalbėdamas apie romaną Priešaušrio vieškeliai. Atsiminimais apie B.Radzevičių pasidalijo jo sesuo Birutė, brolis Saulius, dailininkas Algirdas Indrašius, rašytojas Petras Panavas, žurnalistas Mindaugas Stundžia, o novelių ištraukų paskaitė vyžuoniškė Jolita Ribokienė. Skambėjo vyžuoniškių atliekamos dainos, poetės Reginos Lumpickienės, iš Rokiškio atvykusio vyžuoniškio Antano Žilinsko, literatų Aušros Rimonienės, Benos Baravykienės, Audronės Driskiuvienės, Antano Gasperaičio, Klemenso Kupriūno, Vytauto Petronio, Aldonos Pelanienės, Romualdo Valančiūno ir kitų įtaigūs žodžiai... Nenumaldomai bėga laikas. A.Masionis, B.Radzevičius, aš ir kiti buvom paprasti basi ir alkani Vyžuonų kaimo vaikai, be galo troškę mokytis... Mes išgyvenom pokario tragizmą ir savo akimis matėm ant gatvės grindinio gulinčius negyvų partizanų kūnus, kolūkių kūrimo periodą, ir tie klaikūs vaizdai iki šiol pakelia iš miego. Bet tai buvo mūsų vaikystė, mūsų gyvenimas, ir viskas buvo keistai gražu kaip ir tas mano motinos vaikystėje iš kareiviškos milinės man pasiūtas frenčiukas, sakė Algirdas Indrašius. Ir Vyžuonų seniūnas Vytautas Vanagas, ir renginio vedėja Veronika Laurutienė, ir projekto autorė Donata Juškaitė, ir meno vadovė Ramunė Miečiūtė džiaugėsi, kad vyžuoniškių susitikimai su rašytojais, literatais ir jų kūrybos vertintojais tampa Vyžuonoms brangių žmonių prisiminimu ir gražia literatūrine tradicija. Žodis negyvena vienas, nes jo lizdas žmogaus mintys ir širdis... Kol kartu su pavasario paukščių balsais skamba daugiaprasmės žodžių sutartinės, Vyžuonų smilčių kalnelyje tyliai su gėlių žiedais kalbasi plevenančios žvakių liepsnelės, saugančios trapią atminties ir išminties šviesą... Utenos rajonas Audronės DRISKIUVIENĖS nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
||||
|
