Apie politikos bendrumą
Politikoje erzintis nenaudinga. Rusija prisidarė daug klaidų su Baltijos valstybėmis, bet Lietuva galėtų irzlumo klaidų nedaryti. Antai tas Karaliaučiaus (Kenigsbergo) 750 metų jubiliejus. Kad nepakvietė artimiausių kaimynų, o tik tolimesnius nekaimynus, tai buvo matoma per visą Europą, pakako vien pečiais patraukti. Išsidirbinėja, ką su jais darysi. Aišku, negerai, jeigu ir Lietuvoje kokia dama išsidirbinėja. Ir Seimas be reikalo susierzino: pristigęs kelių balsų nepriėmė Karaliaučiaus krašto žmones draugiškai sveikinančio pareiškimo.
Bet galime ir paprastai sutikti Rusijos valdžios ženklą, kai pasakoma: Jūs, Lietuva ir Lenkija, čia ypatingi; todėl jūsų matyti nenorime. Tuo buvo pabrėžtas mūsų šalių bendrumas kadaise lenkų valdyto ir dar ilgai lietuvių apgyvento krašto atžvilgiu.
Pagal tą ženklą vertėtų formuoti ir Lietuvos ir Lenkijos politikos bendrumą. Pavyzdžiui, sutarti ir viešai pareikšti, kad Rusijos kariuomenė su visomis branduolinių galvučių nešėjomis raketomis turi būti galų gale iš ten išvesta. Velniams mums jų reikia. Darytume tylią prielaidą, kad ir Vokietijai su Prancūzija tų sovietinių raketų Karaliaučiuje nereikia. Gal nesibartų, kad už save pasakėm.
Užsiliko bjauriosios raketos nuo šaltojo karo laikų, kai buvo nutaikytos į priešą. Dabar Kremlius pradeda šaltąjį karą prieš mus, tai tegul pirmiausia išsigabena anas atgyvenas. Geriausiai kartu su parašiutininkais.
Labai ramiai, be jokio erzelio. Tik nederėtų tokį pareiškimą daryti Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio ministrams. Tiktų prezidentams.
Vytautas Landsbergis,
Europos Parlamento narys
© 2005 "XXI amžius"
|