|
Kremliaus oberšturmbanfiureris
Tokiais žodžiais rusų publicistas Borisas Stomachinas savo straipsnyje Palaidoti imperiją, kurį paskelbė Čečėnų agentūra Kavkaz Center, apibūdino Rusijos prezidentą V.Putiną. B.Stomachinas, komentuodamas dabartinę politinę padėtį Rusijoje, rašo, kad didžiausią pavojų Rusijai ir jos kaimynams kelia rusiškoji pseudodemokratija. Štai ką jis rašo: Kas atsitiks Rusijoje po kokios nors oranžinės ar panašios revoliucijos, dargi patikėjus, kad tokia revoliucija galima? Negi armija ir milicija ims šaudyti į ziuganovininkus ir limonininkus, kurie dabar postringauja apie kažkokią revoliuciją? Nieko panašaus. Jeigu tokia revoliucija ir įvyktų, tai po jos būtų rinkimai. O juos, be jokios abejonės, laimėtų visokie limonininkai, ziuganovininkai, rogozininkai ir kitokia raudonoji, komunistinė ir stalininė bjaurastis. Ta pati, kuri dabar reikalauja visur pastatyti paminklus savo įkvėpėjui Stalinui. Tokiu atveju Rusija vėl įkristų į mirtiną duobę, jog net dabartinis V.Putino režimas, anot V.Putino administracijos vadovo Medvedevo, pasirodytų kaip rytmetis vaikų darželyje. Beje, čečėnai visa tai jau išgyveno 1996 metais. Tada atrodė, kad raudonasis revanšas neišvengiamas. Bet atsilaikėme, apsigynėme. Išsigelbėjome. Išsigelbėjome todėl, jog tuomet Rusijos prezidentu buvo B.Jelcinas. Nepaisant visų jo trūkumų, klaidų, dargi nusikaltimų, vis dėlto B.Jelcinas nebuvo budelis, o svarbiausia ne čekistas. Tai žmogus, pripažinęs savo klaidą dėl Čečėnijos užpuolimo ir įsakęs išvesti Rusijos kariuomenę. Be to, B.Jelcinas niekada net nebandė užgniaužti žodžio laisvės, užčiaupti burnos žiniasklaidai, nepaisant, jog ji nuolat pildavo purvą ant prezidento, nebandė įkišti į kalėjimus tų, kurie 1994 metais vadino B.Jelciną fašistu ir budeliu.
Šiandien gi sėdintis Kremliuje fašistas ir budelis, KGB oberšturmbanfiurerio uniforma, deja, mums, čečėnams, jokių galimybių nesuteikia. Neįmanoma palaikyti karinio nusikaltėlio, kurio rankos iki alkūnių ir dar daugiau suteptos čečėnų krauju. Neįmanoma dargi pritarti tokiai bjaurasčiai kaip komunistai-stalinistai. Nes V.Putinas iš tiesų sieloje irgi yra stalinistas. Išeivis iš ČK-NKVD-KGB, Stalino augintinio J.Andropovo auklėtinis. Kitokiu tapti jis negali. Susidaro situacija be išeities. Viskas, kas Rusijoje yra progresyvu, visi jos demokratai, disidentai, inteligentai, liberalai, suspausti tarp Scilės ir Charibdės. Tarp NDP (nacionalbolševikų partijos, vadovaujamos E.Limonovo) ir FSB. Ir tie, ir kiti vienodai šlykštūs ir nepriimtini, nepaisant to, jog daugelis iš tų buvusių demokratų ir besiskelbusių laisvės mylėtojais jau paskubėjo prisijungti prie limonininkų ir kitų stalinistų, o mažesnė jų dalis prie V.Putino dar 2000 metais.
Taigi išeities lyg ir nėra. Bet, kaip žinoma, nėra situacijų be išeities. Išeitis yra: kad neleistų visų mūsų palaidoti šiame koncentracijos lageryje, užimančiame septintą dalį pasaulio sausumos, tai to lagerio suskaldymas į kuo mažesnes dalis. Tiktai tokiu atveju yra vilties, kad daugelio tų suskilusių į dalis lagerio žmonių nepaklius į raudonųjų valdžią. Subyrėjimas, padalijimas, dezintegracija vadinkite kaip norite. Bet tiktai tokiu atveju yra galimybė nacionaliniam atgimimui ir Laisvei visose vadinamosiose autonomijose. Vieningo lagerio barako, vadinamo Rusijos Federacija, subyrėjimas vienintelis kelias tame barake gyvenančioms tautoms išsilaisvinti. Laimei, ką jau daugelį kartų parodė Rusijos istorija, iš gabalų durtuvais susiūtos imperijos subyrėjimas galimas tiktai sumažėjus maskvietiško botago kirčiams. Nepaneigiamas faktas, kad Rusijos imperija, be totalaus Kremliaus teroro, negali egzistuoti. Istorija nubaudžia tuos, kurie jos nestudijuoja ir iš jos nesimoko.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|