|
Naujos viltys sprendžiant senas Vatikano ir Rusijos santykių problemas
Mindaugas BUIKA
Sveikinimai ir vertinimai dėl vizito galimybių
Tiek Vatikano, tiek ir Rusijos Bažnyčių atstovų pasisakymuose bei pasatarojo meto tarptautiniuose apžvalgininkų vertinimuose tvirtinama, kad prasidėjus popiežiaus Benedikto XVI pontifikatui atsirado naujos galimybės spręsti senas Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato santykių problemas ir surengti ilgai lauktą istorinį apaštalo Petro įpėdinio vizitą į didžiausią Rytų Europos stačiatikių valstybę.
Netrukus po popiežiaus Benedikto XVI išrinkimo jam pasiųstame sveikinimo laiške nedidelės Rusijos katalikų bendruomenės dvasinis vadovas Maskvos katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius išreiškė viltį dėl galimo jo vizito į Rusiją, taip sustiprindamas vietos krikščionių tikėjimą ir išplėsdamas ekumeninio dialogo su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia galimybes. Noriu jus, Šventenybe, užtikrinti, kad Rusijos katalikai visada jus rems savo maldose ir prašys Viešpaties suteikti jums fizinės ir dvasinės stiprybės (...) įgyvendinti jums patikėtą sunkią misiją, rašė arkivyskupas T.Kondrusievičius.
Maskvos stačiatikių patriarchas Aleksijus II balandžio 19 dienos sveikinime naujai išrinktam popiežiui Benediktui XVI irgi pabrėžė vaisingo dialogo pageidavimą. Tuomet duotame interviu Italijos dienraščiui Corriere dela Sera patriarchas sakė esąs pasirengęs atverti naują epochą tarpbažnytiniuose santykiuose, jeigu katalikai radikaliai pakeis savo politiką Rusijoje. Čia jis kalbėjo apie tradicinį civilizuotam pasauliui sunkiai suprantamą patriarchato vadovų kaltinimą katalikams dėl vadinamojo prozelitizmo stačiatikių kanoninėje teritorijoje, kokia jie laiko Rusiją bei kitas posovietines valstybes.
Prozelitizmu stačiatikių hierrachai laiko katalikų socialinių organizacijų bei sielovados darbuotojų teikiamą labdarą, jaunimo auklėjimo bei sveikatos apsaugos centrų Rusijoje veiklą, kuria jie neva patraukia stačiatikius į Katalikų Bažnyčią. Vatikano atstovai tai kategoriškai neigia. Kitame interviu, gegužės pabaigoje duotame Rusijos dienraščiui Kommersant, patriarchas Aleksijus II, kuris labai priešinosi popiežiaus Jono Pauliaus II trokštamam apsilankymui Rusijoje, sakė, kad jis neprieštarautų Benedikto XVI galimam vizitui, jeigu naujasis Popiežius parodys valios stiprybę, išmintį ir taktiškumą sprendžiant minėtus bei kitus abiejų pusių ginčytinus klausimus.
Bendradarbiavimo aktualumas sekuliarizmo akivaizdoje
Interviu Kommersant Maskvos patriarchas pripažino, kad popiežius Benediktas XVI labai gerbiamas visame stačiatikių pasaulyje dėl aukšto teologinio lygio bei bekompromisinio doros ir moralės visuomenėje gynimo. Jis turi daug žinių, galingą intelektą ir rodo didelę drąsą gindamas tradicines krikščioniškas vertybes nuo tų asmenų, kurie bando jas sumenkinti, tvirtino Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas. Žinoma, tarp mūsų egzistuoja teologiniai skirtumai, tačiau kai kuriais požiūriais mūsų nuostatos panašios, būtent: dėl šiuolaikinės visuomenės ydų, sekuliarizmo, moralinio reliatyvizmo ir krikščioniškų vertybių erozijos problemos bei kitų panašių problemų.
Kaip tik apie šiuos dalykus kalbėjo arkivyskupas T.Kondrusievičius su katalikiškų leidinių ir žinių agentūrų žurnalistais, gegužės 16-22 dienomis atlydėjęs į Romą didelę Rusijos maldininkų grupę. Po privačios audiencijos pas popiežių Benediktą XVI jis sakė, kad Šventajam Tėvui yra artima širdžiai katalikų Rusijoje padėtis ir kad jis pabrėžė vieningo katalikų ir stačiatikių Evangelijos bei moralinių vertybių liudijimo svarbą kovoje su agresyviuoju sekuliarizmu, kuris stengiasi įsivyrauti šiuolaikinėje visuomenėje tiek Europos Vakaruose, tiek ir Rytuose.
Audiencijoje Popiežiui buvo pristatyti rusų kalba pradėtos leisti Katalikų enciklopedijos pirmieji du tomai. Šventasis Tėvas paėmė knygas ir netgi paskaitė keletą žodžių rusiškai, sakė arkivyskupas T.Kondrusievičius. Audiencijos pas Benediktą XVI išvakarėse, gegužės 18 dieną, kai buvo minimas neseniai mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II 85-asis gimtadienis, maldininkai iš Rusijos dalyvavo šv.Mišiose, kurios buvo aukojamos prie jo kapo Šv.Petro bazilikoje.
Mes dėkojome Dievui už popiežių Joną Paulių II, šį didįjį Popiežių, kuris tiek daug gera yra padaręs Rusijos katalikams, sakė arkivyskupas T.Kondrusievičius. Jis pridūrė, kad, aukodamas šv.Mišias prie jo kapo, prašė mirusį Šventąjį Tėvą atleisti, kad ne visada katalikai buvo ištikimi jo mokymui. Maskvos katalikų arkivyskupas vėl priminė, kad Jono Pauliaus II svajonė buvo aplankyti Rusiją, bet jis to negalėjo padaryti. Dabar Rusijos katalikai meldžiasi, kad jis padėtų savo įpėdiniui, popiežiui Benediktui XVI, atlikti šią kelionę. Kai gegužės 18 dieną vykusioje bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI sveikino maldininkus iš Rusijos jų gimtąja kalba, daugelis jų labai susijaudino, kai kurių akyse net pasirodė ašaros ir jie kalbėjo: Popiežiau Benediktai, mes laukiame tavęs Rusijoje.
Kaltinimai prozelitizmu ir padėka už labdarą
Popiežius, kaip visos Katalikų Bažnyčios ganytojas, keliaudamas pirmiausia lanko savosios kaimenės tikinčiuosius katalikus. Tačiau tuo pat metu jis turi gerbti šalies tradicijas ir atsižvelgti į šalies, į kurią nori atvykti, specifiką. Rusijos specifika yra ta, kad daugumą jos tikinčiųjų sudaro stačiatikiai. Todėl planuojant kelionę į Rusiją yra svarbus ne tik vietos katalikų, bet pirmiausia stačiatikių, tai yra Maskvos patriarchato, sutikimas, be kurio Popiežiaus vizitas techniškai yra galimas, tačiau realiai vargu ar įmanomas. Štai savo pirmuosiuose vizituose į stačiatikių daugumos šalis, tokias kaip Graikija, Gruzija ar Rumunija, popiežius Jonas Paulius II buvo gavęs ir vietos stačiatikių patriarchų kvietimą ar bent neprieštaravimą. Tad to paties tenka laukti ir Rusijos atveju.
Kalbėdamas apie naujas sąlygas, kurios padės gerinti katalikų ir stačiatikių santykius, arkivyskupas T.Kondrusievičius nurodė poreikį sutelkti Vakarų ir Rytų krikščionių pastangas, kad būtų galima atsispirti minėtam agresyviajam sekuliarizmui ir feminizmui (ypač moterų kunigystei), konsumizmui, plintančiam religiniam indeferentiškumui, moraliniam reliatyvizmui, išpuoliams prieš gyvybę, kaip Dievo dovaną (abortams ir eksperimentams su žmogaus embrionais). Šios ydos ypač žeidžia pokomunistinę, taip pat ir Rusijos visuomenę, kurią labai susilpnino ištisas kartas viešpatavęs politinis ateizmas, todėl čia svarbus visų denominacijų krikščionių susitelkimas bendram liudijimui.
Kai dėl prozelitizmo, tai jis nėra mūsų politika, pabrėžė arkivyskupas T.Kondrusievičius. Jo manymu, Rusijos katalikai ir stačiatikiai turi kartu išsiaiškinti teologines bei teisines prozelitizmo ir religijos laisvės sampratas, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Kaip tik šiuo tikslu sudaryta bendra komisija, kuriai pradžią davė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio apsilankymas Maskvoje 2004 metų vasarį. Per tą laikotarpį komisija surengė kelis susitikimus, kuriuose buvo nagrinėjami galimi vadinamojo prozelitizmo atvejai, tačiau jų pagrįstumas nebuvo patvirtintas.
Beje, nors Maskvos patriarchato atstovai kartais mėgsta nurodyti, jog katalikų išvystyta labdaringa veikla Rusijoje stengiamasi neva prisivilioti stačiatikius į Katalikų Bažnyčios gretas, tačiau jie taip pat turėjo pripažinti katalikiškos socialinės paramos reikšmę pačiai Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. Kaip tik gegužės pabaigoje buvo pranešta, kad Maskvos patriarchas Aleksijus II apdovanojo Šv.Olgos ordinu žinomos tarptautinės katalikų bažnytinės paramos organizacijos Kirche in Not ( Bažnyčia varge) generalinę sekretorę Antoniją Vilemzen.
Mes aukštai vertiname jūsų organizacijos teikiamą paramą Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai, ypač atstatant bažnyčias ir vienuolynus, taip pat socialiniams bei karitatyviniams projektams ir teologinio ugdymo atgimimui, rašė Aleksijus II ta proga paskelbtame sveikinimo rašte. Čia galima pastebėti, kad būtent popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimu Kirche in Not užmezgė artimus kontaktus su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ir paramai komunizmo pasekmėmis įveikti, įvairiems projektams finansuoti jai kasmet skiria milijonines eurų sumas.
Diplomatinių ryšių stiprinimo galimybės
Kartu su Rusijos katalikų ir stačiatikių tarpbažnytinių santykių galimybėmis yra tam tikrų ženklų, kad Rusijos ir Vatikano diplomatiniai ryšiai taip pat gali susinormalizuoti. Kaip žinoma, Šventasis Sostas ir Rusijos Federacija dar neturi visaverčių diplomatinių santykių, kokie Vatikaną sieja su kitomis 172 pasaulio valstybėmis, tai yra Rusijoje nėra nunciatūros. Šie diplomatiniai santykiai yra specialaus pobūdžio, kokie, pavyzdžiui, yra tarp Vatikano ir Palestinos išsivadavimo organizacijos. Šventojo Sosto atstovas Maskvoje arkivyskupas Antonijus Meninis kol kas dar neturi apaštalinio nuncijaus statuso, kaip ir Rusijos diplomatinis atstovas Vatikane Vitalijus Litvinas kol kas dar nėra tikrasis ambasadorius.
Bet viskas netrukus gali susitvarkyti po rudenį įvyksiančio Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus (užsienio reikalų ministro) arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizito į Maskvą, kurio jį pakvietė birželio 1 dieną Vatikane apsilankęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kaip teigiama Šventojo Sosto spaudos centro paskelbtame komunikate, S.Lavrovo susitikime su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Andželu Sodanu buvo pabrėžtas Rusijos ir Vatikano esamų santykių nuoširdumas ir tolesnio vystymo galimybė. Kaip paprastai tokiais atvejais, komunikate buvo pažymėtas pasikeitimas nuomonėmis dėl esamos tarptautinės padėties, ypač dėl to, kas susiję su dialogu tarp kultūrų ir bendradarbiavimu tarptautinėse organizacijose.
Čia tenka priminti, kad stačiatikių ir katalikų ekumeninių santykių problemos turi tam tikrų politinių pasekmių, ypač žinant Maskvos patriarchato įtaką dabartinei Rusijos vyriausybei. Štai 2002 metais, kai, įsteigus keturias katalikų diecezijas Rusijoje, šie santykiai buvo atsidūrę didžiausioje krizėje, iš Rusijos, politinės valdžios sprendimu, be išsamesnio paaiškinimo buvo išvaryti keli katalikų dvasininkai, tarp jų ir vyskupas. 2003 metais prezidentui Vladimirui Putinui apsilankius Vatikane, tolesnių politinių akcijų prieš Rusijoje dirbančius užsieniečius katalikų sielovadininkus pavyko išvengti, tačiau daugelis klausimų, ypač komunistų konfiskuotų katalikų maldos namų grąžinimas, dar toli gražu nėra sureguliuoti.
Kartu veikti Europos mastu
Gal ir ne visai atsitiktinai tą pačią birželio 7 dieną, kai Rusijos diplomatijos vadovas lankėsi Vatikane, patriarchas Aleksijus II savo rezidencijoje priėmė Italijos parlamento pirmininką Pierą Ferdinandą Kazinį, su kuriuo taip pat kalbėta apie galimą politinį katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimą, siekiant reaguoti į antikrikščioniškas tendencijas Europos žemyne.
Patriarcho kalboje Italijos parlamento pirmininkui, kurią plačiai citavo Vatikano radijas, buvo kritikuojama absurdiška tolerancija sekuliarizuotoje Europoje, dėl kurios krikščionims yra trukdoma viešai išpažinti savąsias vertybes. Europos visuomenės, kuri save laiko laisva, stebėtiną nenuoseklumą Aleksijus II pagrindė Italijos kultūros ministro Roko Butiljonės pavyzdžiu, kuris kaip kandidatas į Europos Komisiją praėjusiais metais buvo atmestas dėl savo krikščioniškų pažiūrų. R.Butiljonė sulaukė aršaus išpuolio Europos Parlamente dėl to, kad išsakė tradicines katalikiškojo mokymo nuostatas apie homoseksualinių santykių nuodėmingumą.
Patriarchas Aleksijus II taip pat pabrėžė prarastą galimybę Europos Sąjungos Konstitucijoje, kurioje neįtvirtinta aiški nuoroda į krikščioniškąjį tapatumą. Jo nuomone, Konstitucijos nesėkmę referendumuose Prancūzijoje bei Olandijoje lėmė nutylėjimas dvasinių šaknų, kurios yra europinės civilizacijos pagrindas. Susumuodamas pokalbio su Maskvos patriarchu išvadas, Italijos parlamento pirmininkas P.Kazinis prisipažino, jog naujojoje Europoje egzistuoja didelė baimė, kad krikščionys bus laikomi antros rūšies piliečiais. Dėl to yra svarbus abiejų didžiųjų konfesijų katalikų ir stačiatikių atstovų bendradarbiavimas ne tik religiniu, bet ir politiniu lygiais, siekiant vieningo krikščioniško liudijimo ir moralinių vertybių gynimo laicistinėje terpėje.
Kardinolas V.Kasperis, kuris Maskvoje lankėsi birželio 20-23 dienomis (Popiežiškosios krikščionių tarybos vadovas Rusijos sostinėje yra gana dažnas svečias; be minėto 2004 metų vasario vizito, pernai rugpjūčio mėnesį jis popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymu grąžino patriarchui Aleksijui II istorinę Kazanės Dievo Motinos ikoną), taip pat nurodė, kad Šventasis Sostas ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčia turi svarstyti, ką gali kartu padaryti Europoje ir dėl Europos, dėl krikščioniškų vertybių Europoje, kokie yra bendri interesai. Be abejo, šio svarbaus vizito metu kardinolas V.Kasperis su savo nuolatiniu dialogo partneriu Maskvos patriarchato Išorės santykių departamento vadovu metropolitu Kirilu svarstė ir kitus svarbius klausimus.
Ukraina svarbi dialogo tema
Kaip atrodo, šiuo metu vienas kritinių klausimų kyla dėl vienybę su Roma palaikančios Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios, kurią Maskvos patriarchatas kaltina dėl ekspansijos savo kanonine teritorija laikomoje Ukrainoje. Apie 5,5 mln. narių (15 proc. visų šalies tikinčiųjų, kurių dauguma yra stačiatikiai) turinti ir patriarchato teisių pripažinimo Vatikane siekianti Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia planuoja iki šių metų pabaigos savo dvasinį centrą perkelti iš Lvovo miesto šalies vakaruose į sostinę Kijevą. Didžiąją šalies teritorijos dalį apimančios Kijevo ir Haličio Rytų katalikų metropolijos naujai pastatyta Kristaus Prisikėlimo katedra Kijeve bus iškilmingai dedikuota spalio mėnesį.
Maskvos stačiatikių patriarchatas, kurio didelė dalis tikinčiųjų, dvasinių pašaukimų bei gaunamų lėšų yra būtent Ukrainoje, šį žingsnį laiko dar vienu katalikybės išpuoliu prieš jo bažnytines teises. Prieš atvykdamas į Maskvą kardinolas V.Kasperis davė interviu Rusijos katalikų leidiniui Svet Evangelija. Paklaustas, ar vizito metu bus aptariami Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios klausimai, jis aiškino, jog tai nebus pokalbių tema.
Mano uždavinys nėra kalbėti apie reikalus, susijusius su kita Bažnyčia. Jie patys tai turi daryti, ir tai nėra mano derybų objektas. Šiuo atžvilgiu galiu tik pasakyti, kad naujasis Popiežius laikosi tokios pat pozicijos, kaip ir popiežius Jonas Paulius II.
Visgi po šio susitikimo tarptautinė katalikų žiniasklaida, pasiremdama Rusijos žinių agentūros Interfax pranešimais, nurodė, kad Ukrainos tema kardinolo V.Kasperio susitikimuose buvo paliesta. Kiek galima suprasti iš šių pranešimų, neįvardyti stačiatikių šaltiniai nurodė, kad svarstomas Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios dvasinio centro perkėlimas iš Lvovo į Kijevą, ypač jeigu jos vadovas kardinolas Liubomiras Husaras į savo didžiojo arkivyskupo titulą įterptų sostinės pavadinimą Kijevas, gali neigiamai paveikti katalikų ir stačiatikių santykius. Anot stačiatikių šaltinių, toks žingsnis nėra priimtinas kanoniniu, ekleziniu ir pastoraciniu požiūriais.
Komentuodamas susidariusią padėtį, JAV katalikų laikraštis National Catholic Reporter pastebi, jog buvusios Vatikano ostpolitiks kritikai teigia, kad popiežius Jonas Paulius II buvo pasirengęs aukoti Rusijos įtakos sferoje esančių vietinių Katalikų Bažnyčių gerovę ant ekumeninės pažangos altoriaus ir kad naujasis popiežius Benediktas XVI turi užimti tvirtesnę poziciją gindamas ukrainiečių katalikų reikalus. Tačiau kiti apžvalgininkai kaltina Ukrainos rytų apeigų katalikus dėl siaurai suvokto tautiškumo, kurio pagrindu jie savo centrą nori perkelti į Kijevą, ir dėl siekimo, kad jų Bažnyčiai būtų pripažintas patriarchato statusas. Šie kritikai sako, kad ukrainiečiai nenori pažvelgti platesniu mastu, tai yra į pastangas užgydyti tūkstantmečio senumo pasidalijimą krikščionių šeimoje. Taigi popiežiaus Benedikto XVI, kuris ne kartą yra pareiškęs, kad ekumenizmas užims prioritetinę vietą jo pontifikate, laukia svarbūs žingsniai.
Jiems įtakos gali turėti po oranžinės revoliucijos Ukrainos politikoje pasklidę gandai, kad visos trys ukrainiečių stačiatikių šakos, didžiausia kurių, kaip minėta, priklauso Maskvos patriarchatui, rengiasi susivienyti ir kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą, kad būtų pripažinta nauja autokefalinė (nepriklausoma) Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia. Tokia įvykių eiga, kuriai griežtai prieštarautų Maskvos patriarchatas, padidintų esamą įtampą tarp pagrindinių stačiatikybės centrų Maskvos ir Konstantinopolio, kurio patriarchas pagal tradiciją yra visuotinai gerbiamas kaip primus inter pares. Su Vatikanu artimą dialogą palaikantis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I yra pakvietęs popiežių Benediktą XVI aplankyti jį Stambule (Turkija) lapkričio pabaigoje, ir šio galimo vizito metu turėtų būti iš esmės aptartos Rytų Europoje susidariusios ekumeninės problemos.
Kontroversijos dėl religinio švietimo
Minėtame interviu laikraštyje Svet Evangelija kardinolas V.Kasperis buvo paklaustas apie Katalikų Bažnyčios poziciją dėl svarstomo religijos dėstymo Rusijos valstybinėse mokyklose, kas gali vėl pabloginti vietos katalikų ir stačiatikių santykius. Rusijos įstatymai kol kas draudžia dėstyti tikybą, nes tai esą prieštarauja konstituciniam Bažnyčios ir valstybės atskyrimui. Maskvos patriarchatas, pasiremdamas daugelio Europos šalių pavyzdžiu, siekia, kad tikybos mokymas būtų įvestas. Ir čia kiek netikėtai iškilo arkivyskupo T.Kondrusievičiaus pareiškimas, jog būtų geriau, kad tikybos būtų mokoma ne mokyklose, bet parapijų bendruomenėse.
Rusijos katalikus galima suprasti: jų yra nedaug ir po valstybines mokyklas išsibarstę katalikų vaikai būtų priversti mokytis stačiatikybės pagrindų. Tačiau čia reikia pagalvoti ir apie didžiosios daugumos stačiatikių jaunimo religinį švietimą, kurio įvedimas viešosiose mokymo įstaigose yra svarbus pokomunistinės visuomenės dvasiniam atsinaujinimui. O katalikų vaikų grupių katekizavimą iš tikrųjų galima surengti parapijų centruose ar ieškoti kitos išeities, kaip tai daro kitų religinių mažumų atstovai. Kilus šiems neaiškumams, Maskvos patriarchatas oficialiu laišku kreipėsi paaiškinimo į Vatikano diplomatinį atstovą arkivyskupą A.Meninį, kuris taip pat oficialiai patvirtino, jog Šventasis Sostas visuomet palaiko religijos mokymą visose mokyklose, todėl remia Stačiatikių Bažnyčios pastangas dėl Rusijos žmonių religinio ir dvasinio švietimo, kuris būtų vykdomas gerbiant sąžinės laisvės principą.
Apžvalgos pabaigoje galima pastebėti, jog tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad 60-uosius metus einantis iš Baltarusijos kilęs arkivyskupas T.Kondrusievičius gali pakeisti seniausią pasaulyje katalikų ordinarą, tos šalies sostinės Minsko devyniasdešimtmetį arkivyskupą kardinolą Kazimiežą Svionteką. Anksčiau arkivyskupas T. Kondrusievičius ėjo Gardino vyskupo ir Minsko apaštalinio administratoriaus pareigas, ir jo didelė patirtis yra labai reikalinga laukiant politinių permainų Baltarusijoje. Tuo tarpu Maskvos katalikams vadovauti gali būti paskirtas Bažnyčios hierarchas ne lenkas, nes rusų ir lenkų santykių tradicinė tautinė įtampa dažnai persipina su katalikų ir stačiatikių religinio dialogo problemomis Rusijoje. Kad ir kaip ten būtų, naujojo Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininko vokiečių kilmės vyskupo Jozefo Verto balsas iš tolimojo Novosibirsko kol kas sunkiai girdimas.
© 2005 "XXI amžius"
|