|
Sentikių šventėje dalyvavo ir katalikai
Rugpjūčio pabaigoje, per Žolinę, Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Paežerių kaimo senosios pomorų (pomorai rusų etnografinė grupė, gyvenusi prie Baltosios ir Barenco jūrų) cerkvės sentikių religinė bendruomenė minėjo savo cerkvės 290 metų jubiliejų.
Nuo ankstyvo rytmečio iki popietės tęsėsi pamaldos, kuriose, be Paežerių sentikių (jų yra kelios dešimtys), dar dalyvavo apie 300 svečių iš Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės bei kitų mūsų šalies vietovių, taip pat iš Latvijos. Šv. Mišias aukojo šeši dvasininkai, taip pat Sentikių Aukščiausiosios Bažnyčios tarybos reikalų vykdytojas Jevgenijus Grigorjevas. Šios iškilmės sutapo su didžiausiais sentikių metiniais atlaidais Žoline.
Į šventę sentikiai pakvietė ir Viešintų seniūnę Janę Každailienę bei bendruomenės pirmininką Vitą Mykolą Zaikauską, kurie gausų būrį maldininkų sveikino su gražiomis ir prasmingomis šventėmis. Viešintiškiai katalikai po pamaldų kartu su sentikiais susėdo už bendro vaišių stalo pačioje cerkvėje. Tai atgaivinta prieškario laikų tradicija. Tokie šventiniai pietūs neturėtų nieko stebinti, nes vaišės būna be svaigalų ir niekam nekyla noras linksmintis, dainuoti ar šokti, kas būdinga išgėrus svaigalų kitų religinių bendruomenių atstovams.
Sentikių bendruomenės nariai su didele pagarba prisiminė neseniai Amžinybėn išėjusį ilgametį Paežerių sentikių religinės bendruomenės pirmininką Antoną Kolesnikovą, kuris nuoširdžiai rūpinosi religinės bendruomenės reikalais, nors buvo slegiamas ir metų naštos, ir sunkios ligos. Šio paežeriečio bei kitų sentikių dėka, padedant Viešintų seniūnijai, viešintiškių bendruomenei, buvo paremontuotas cerkvės stogas, suremontuoti ūkiniai pastatai, sutvarkytos kapinės.
Anykščių rajono savivaldybė šiam svarbiam reikalui jau ne kartą skyrė pinigų. Tikintieji dėkingi visiems buvusiems merams: Sauliui Nefui, Leonui Alesionkai, Dariui Gudeliui, kurie nebuvo abejingi jų prašymams ir rasdavo biudžete šiek tiek pinigų. Ir naujasis meras Alvydas Gervinskas pasirūpino, kad rajono Taryba šiemet vėl skirtų cerkvės remontui 1,6 tūkst. litų.
Paežeriškiai rūpinasi savo maldos namais, deja, ne kartą į juos buvo įsilaužę plėšikai, kurie išnešė vertingiausias ikonas, įvairius apeigų reikmenis. Likusias vertybes sentikiai dabar turi neštis į namus ir ten saugoti.
Istorija byloja, kad Anykščių krašte, taip pat ir Lietuvoje, pirmoji sentikių šventykla ir bendruomenė įsikūrė Girelėje (Kavarsko sen.), tačiau ten sentikių jau nebėra, o cerkvė baigia griūti. Tuo tarpu Viešintų seniūnijoje tokia bendruomenė sėkmingai gyvuoja. Pasimelsti į cerkvę šventadieniais čia susirenka po 20-30 žmonių, o per didžiuosius Žolinės atlaidus būna net apie šimtą tikinčiųjų. Jau kurį laiką čia nėra nuolatinio šventiko, tad paežeriečiai pamaldas organizuoja patys, o per didžiausias šventes sulaukia šventikų iš Panevėžio ar Ukmergės.
Anksčiau buvo nepriimta, kad Romos katalikai užeitų į sentikių cerkvę. Dabar jau niekas nedraudžia, kad religinių apeigų metu, laidojant žmogų ar šiaip kitomis progomis į maldos namus užsuktų ir kitų tikėjimų išpažinėjai. Kaip tvirtino paežeriškiai sentikiai, jie gerai sugyvena, sutaria su katalikais. Per darbymečius vieni kitiems padeda, skausmo ir džiaugsmo valandą vieni šalia kitų būna. Jeigu reikia, tai vieni pas kitus ir į maldos namus užsuka, nors ir skirtingo tikėjimo atstovus pagerbia.
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|