|
Laidotuvių giesmė dar nesugiedota, bet
Totorijos sostinei Kazanei minint savo įkūrimo 1000-metį, kurio pompastiški renginiai vyksta labai prabangiai ir negailint didžiulių pinigų, Rusijos iniciatyva čia buvo sušauktas NVS šalių aukščiausiojo lygio susitikimas. Kaip ir buvo laukiama, pagrindinė susitikimo dalyvių diskusijų tema buvo NVS reforma. Aišku, ne iš gero gyvenimo atvirai pradėta kalbėti apie tą reformą. Juk ir taip visi mato, kad šis darinys yra daugiau popierinis, nei tikrai egzistuoja. Sandraugos šalys vis labiau slysta iš Maskvos rankų. Juk niekas negalėjo net pagalvoti, jog, pavyzdžiui, Moldovos prezidentas komunistas V.Voroninas ims ir paskelbs visam pasauliui, kad svarbiausias Kišiniovo tikslas tapti ES nare. Aišku, V.Voroninas supranta, jog dabartinėje situacijoje toks tikslas panašus į utopiją, tačiau situacija ES viduje, ypač po parlamento rinkimų Vokietijoje ir prezidento Prancūzijoje, gali smarkiai pasikeisti. Daugumos NVS šalių prezidentų nuomone, jau seniai atėjo metas ir būtinybė radikaliai peržiūrėti šios organizacijos struktūras, nubrėžti NVS ateities uždavinius. Beje, dauguma Kazanėje skambėjusių kalbų vargu ar patiko Rusijos prezidentui V.Putinui. Be abejonės, skeptiškas požiūris į NVS brendo jau seniai. Jis ypač sustiprėjo po spalvotųjų revoliucijų buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Pirmiausia Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje. Todėl pati NVS idėja tapo atgyvena, netgi savotišku jos narių vystymosi stabdžiu. Apie tai skelbia dauguma politologų ir ekspertų. NVS kaip buvo, taip ir liko tiktai kažkoks išviršinis kevalas, tik šešėlis tos idėjos, kuri buvo kuriant NVS. Jokio veiklos turinio NVS nėra ir greičiausiai neatsiras ateityje. Todėl, kad to niekam nereikia. Dargi Rusijai, - taip mano žurnalo Rusija globalioje politikoje vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas. Tačiau Kremliaus vadovai taip nemano. Ir ne tik jie. Pirmiausia Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai Nursultanas Nazarbajevas ir Aleksandras Lukašenka. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Kazanės susitikime buvo nepaprastai aktyvus ir įtikinėjo kolegas nepulti į pesimizmą. Pasak S.Lavrovo, Kazanės viršūnių susitikimas nėra NVS laidotuvės. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras sutinka su ekspertų ir politologų teiginiais, jog dabartinė Sandraugos struktūra nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi ir kokių laukė NVS įkūrėjai.
Tačiau ir S.Lavrovas, jau nekalbant apie daugelį jo kolegų iš kitų NVS šalių, pripažįsta, jog Sandraugą ištiko gili krizė, kuri nuolat didėja, o bandyti tą krizę maskuoti raminamais dirbtinio optimizmo pareiškimais reiškia tiktai tos krizės didinimą.
Dargi tvirtinant NVS aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę, jau pirmąją dieną išryškėjo rimti nesutarimai tarp Maskvos ir Kijevo. Iš anksto Rusija buvo pateikusi svarstyti jau seniai diskutuojamą, bet sunkiai iš vietos judantį klausimą apie Bendrąją ekonominę erdvę. Pagal Kremliaus planus, į tą erdvę turėtų įeiti Rusija, Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina. Vos pradėjus svarstyti šį darbotvarkės klausimą, Rusija griežtai atmetė Ukrainos pasiūlymus. Esą tie siūlymai gauti pernelyg vėlai ir todėl nespėta pasirengti jų svarstymui. O Kijevas pasiūlė NVS vadovams pirmiausia apsvarstyti readmisijos, tarpusavio sienų demarkavimo ir transporto koridorių sudarymą dėl energoresursų transportavimo. Kremliui tie dalykai visai nepriimtini. Nei dėl sienų demarkavimo, nei dėl transporto koridorių įkūrimo energoresursams transportuoti. Maskva jokiu būdu nenori su tuo sutikti. Juk demarkavus sienas reikėtų pripažinti, kad Padniestrė priklauso Moldovai, o Abchazija Gruzijai. Tokiu atveju Kremlius pagal tarptautinę teisę jau nebegalėtų lošti su Kišiniovu ir Tbilisiu žymėtomis kortomis. Tuo labiau jog pastaruoju metu Maskva visais kanalais skelbia, kad Abchazija jau dabar beveik Rusija, nes 81 proc. Abchazijos gyventojų turi Rusijos pilietybę. Be to, pasinaudojant Abchazijos separatistais galima šantažuoti kitas NVS šalis, ne tiktai Gruziją. Kremlius nepasakė nė žodžio prieš, kai šiomis dienomis niekieno nepripažintas Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas jau antrą kartą pareiškė, jog Suchumis nedelsiant suteiks ženklią karinę pagalbą Kalnų Karabachui, Pietų Osetijai ir Padniestrės respublikai, jeigu joms kils agresijos pavojus. Nuo kada Abchazijos separatistai tapo tokie galingi? Taigi Abchazija yra labai patogus įrankis Maskvos vanagams, spaudžiant pirmiausia Gruziją ir Moldovą, iš dalies ir toliau kiršinant Armėniją ir Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho.
Kad ir kaip džiūgautų Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, jog Kazanėje neįvyko NVS laidotuvės, tačiau iš esmės Maskvai Sandraugoje liko tiktai du ištikimiausi sąjungininkai Kazachstanas ir Baltarusija. Ukrainos ir Gruzijos prezidentai V.Juščenka ir M.Saakašvilis Kazanėje dar labiau suerzino V.Putiną, kai pareiškė, jog jie kuria naują demokratinį aljansą, kuris galės daryti įtaką demokratijos plėtrai posovietinėje erdvėje. Kazanėje V.Juščenka ir M.Saakašvilis teigė, kad jų kuriamas naujas regioninis aljansas bus naujosios eros pradžia įdiegiant demokratiją, stabilumą ir taiką nuo Atlanto iki Kaspijos jūros. Aišku, Rusijai ir taip labai sunkiai išlaikant NVS šalis už savo pavadžio, pajausti, jog dominuojanti politinė jėga NVS pereina kitoms valstybėms, varo ją į pyktį ir neviltį. Tačiau Ukrainos ir Gruzijos prezidentai priminė V.Putinui jo paties dar kovą pasakytus žodžius, kad NVS ir buvo kuriama tam, kad ateityje būtų galima civilizuotai išsiskirti. Taigi Rusijos užsienio reikalų ministrui S.Lavrovui Kazanėje nebeliko nieko kita, kaip pažadėti, jog Rusija savo santykiuose su buvusiomis sovietinėmis respublikomis vadovausis tarptautinėmis normomis. Be to, ėmė raginti NVS partneres daugiau dėmesio skirti socialinėms ir humanitarinėms problemoms. Pasak Rusijos politologų, tokiu savo pareiškimu S.Lavrovas, nors ir tiesiogiai neprisipažino vis šaltėjančių santykių su NVS šalimis, tačiau pripažino, kad Maskva jau nebegali daryti politinio, ekonominio ir karinio spaudimo vis daugiau NVS šalių.
Vis dėlto Kazanės viršūnių susitikime buvo priimtas, beje, nieko neįpareigojantis nutarimas, kad iki gruodžio Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija parengs 29 dokumentų paketą dėl Bendrosios ekonominės erdvės įkūrimo. Ketvirtoji tos erdvės dalis Ukraina jau iškrito iš šio sąrašo. Dar daugiau, Kazanėje Sandraugai smogė į paširdžius vienas jos narys Turkmėnijos prezidentas Turkmėnbaši S.Nijazovas. Jis pareiškė, kad Turkmėnija civilizuotai, kaip ankstyvą pavasarį sakė V.Putinas, pasitraukia iš NVS ir ateityje savo santykius su NVS šalimis palaikys tiktai ne kokių nors kolektyvinių susitarimų, o dvišalių sutarčių pagrindu.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|