Atnaujintas 2005 rugsėjo 21 d.
Nr.70
(1371)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Spekuliacijų karuselė

Petras KATINAS

Šakių rajone, Jotyškių kaime,
sudužo Rusijos naikintuvas SU-27
Vido Venslovaičio nuotrauka

Moderniausiam Rusijos naikintuvui SU-27 pažeidus Lietuvos erdvę ir sudužus Šakių rajono Plokščių seniūnijos Jotyškių kaimo laukuose, dar neišsisklaidžius sprogimo dūmams prasidėjo gana neaiškūs mūsų Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadų pareiškimai. Ministras G.Kirkilas puolė aiškinti, jog rusų karinių oro pajėgų pažiba SU-27 neturėjo jokių blogų tikslų, nes esą sugedo jo navigacinė sistema, baigėsi kuras ir t.t. Ir dar – SU-27 nebuvo ginkluotas. Po kelių valandų pranešta, kad lėktuvas buvo ginkluotas tiktai 30 mm patranka, bet jame nebuvo jokių raketų. Panašiai kalbėjo ir kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus bei Gynybos štabo viršininkas generolas Vitalijus Vaikšnoras. Kariuomenės vadas sakė, kad Lietuvos kariškiai turėjo tikslų jo maršrutą ir nejautė, jog jis, 20 minučių manevravęs Lietuvos teritorija, kelia kokią nors grėsmę. Iš pradžių nieko nebuvo skelbiama, kad „nukrypęs nuo kurso“ rusų naikintuvas buvo lėktuvų grupėje, kuri lydėjo į Kaliningrado sritį skrendantį Rusijos žvalgybos lėktuvą, panašų į amerikiečių „AVAKS“. Tai buvo aiškiai žvalgomoji, o galbūt ir provokacinė operacija siekiant patikrinti Baltijos šalių oro erdvę saugančių NATO lakūnų budrumą. Be to, toks žvalgybinio lėktuvo eskortas rodo, kad šis didelės grupės rusų karo lėktuvų skrydis buvo ne paprastas perskridimas iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado anklavą. Tuo labiau kad pastaruoju metu Rusijos orlaiviai jau ne kartą pažeidė ir Estijos oro erdvę.

Tuoj po SU-27 katastrofos ir gynybos ministrą, ir kariuomenės vadovybę aiškiai sunervino ilgametis buvęs sovietų lakūnas, puikiai pažįstantis rusų karo lėktuvus, dabartinis Lietuvos aeroklubo prezidentas Stasys Murza.

Jis pareiškė, jog kalbos apie navigacinės sistemos sutrikimą, apie kurį iškart prakalbo Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai ir juos pakartojo mūsų kariuomenės vadai, yra, švelniai tariant, labai abejotinos. Pasak S.Murzos, jis net negali įsivaizduoti, kodėl, sugedus navigacinei sistemai (kuo pulkininkas S.Murza irgi labai abejoja), nieko nedarė Kaliningrado skrydžių valdymo centras. Dar didesnių abejonių, ne tik pulkininkui S.Murzai, kelia teiginys, kad lėktuve baigėsi kuras. Laimingai katapultavęsis SU-27 pilotas majoras V.Trojanovas irgi jau ne kartą keitė savo parodymus. Dėl incidento prabilo net premjeras A.Brazauskas. Jam ypač nepatiko prityrusio lakūno ir karo aviacijos specialisto pulkininko S.Murzos pareikštos rimtos abejonės dėl oficialių Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės aukštųjų karininkų pareiškimų. A.Brazauskas, aiškiai suirzęs, S.Murzos argumentus pavadino fantazijomis ir pareiškė nekomentuosiąs jų. Ką gi, buvęs SSRS Pabaltijo karinės apygardos („Pribaltijskogo vojennogo okruga“) tarybos narys, matyt, irgi mano esąs didelis karo technikos žinovas.

Bemat subliūško ir aiškinimas, jog sudužusiame lėktuve nebuvo karinių raketų. Ir tai paneigė ne kas kitas, o skubiai į Lietuvą atvykęs dalyvauti katastrofos aplinkybių tyrime rusų generolas leitenantas Sergejus Bainerovas. Jis pripažino, kad SU-27 buvo ginkluotas ne tik automatiniu pabūklu, ką paskubėjo pareikšti mūsų kariuomenės vadovybė, bet ir keturiomis „oras-oras“ klasės raketomis. Tad mūsų krašto apsaugos ministrui G.Kirkilui teliko tiktai patvirtinti šį rusų generolo pateiktą faktą, kurį, beje, žino visi, kurie domisi naujausia karinės aviacijos technika. Šios raketos yra nuolatinėje SU-27 ginkluotėje ir niekada nedemonstruojamos. Nebent pakeičiant jų klasę į „oras-žemė“. Rusijos ambasada Lietuvoje ir Rusijos gynybos ministerijos atstovai prakalbo apie kažkokį humanizmą ir reikalauja kuo greičiau grąžinti į tėvynę sudužusio lėktuvo pilotą. Dar daugiau, lakūnas buvo apgyvendintas tame pačiame viešbutyje, kur apsistojo ir Rusijos kariškių delegacija, atvykusi dalyvauti SU-27 sudužimo aplinkybių tyrime. Vargu ar tai atsitiktinis sutapimas.

Taigi klausimų daugiau negu atsakymų. Be to, jau pasipylė tikri ar demagogiški priekaištai NATO pajėgoms, kurios esą pražiopsojo rusų naikintuvą, o Zokniuose dislokuoti vokiečių naikintuvai į incidentą reagavo per vėlai. Tokie kaltinimai irgi turi įvairių užkulisinių niuansų. Visų pirma paskleisti visuomenėje nepasitikėjimą Aljansu.

Dabar labai svarbu, ką nustatys tyrimo komisija. Taip pat ar tai komisijai nebus daromas spaudimas iš tam tikrų Rusijos ir Lietuvos struktūrų. Oficialių Lietuvos kariuomenės pareigūnų teiginiai, kad SU-27 kirto Lietuvos oro erdvę vien dėl techninių kliūčių, kelia abejonių, ar nenorima užmaskuoti tikruosius Rusijos tikslus. Pirmiausia tikrinti NATO ir Lietuvos priešlėktuvinės gynybos sistemą. Juk ne be reikalo kartu skrido ir rusų žvalgybos lėktuvas su didele palyda. Todėl šis incidentas galėjo būti ne tik radiotechninė ir karinė žvalgyba, bet ir noras patikrinti Lietuvos kairiosios valdžios politinę reakciją. Ir vargu ar būtų reaguota, jeigu rusų naikintuvas nebūtų sudužęs. Kita vertus, niekas negali paneigti, kad katastrofa galėjo būti suplanuota iš anksto.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija