Atnaujintas 2005 rugsėjo 21 d.
Nr.70
(1371)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vamzdis Baltijos dugnu. Ką tai reikš dujų aplenktai Lietuvai?

Vytautas LANDSBERGIS,

Europos Parlamento narys

Putino-Šrioderio „pakto“ pasekmės Lietuvai, jeigu kas pajėgia ir nori analizuoti, numatomos gana nesunkiai. Tačiau gali būti sunkios.

Galimos politinės pasekmės: smarkiai didėjanti priklausomybė nuo esamos Rusijos valdžios. „Gazprom“ – tai Rusijos vyriausybė, kuri per „Gazprom“ jau sėdi ir „Ruhrgas“. Palikti be jokios alternatyvaus vamzdžio perspektyvos (pavyzdžui iš Norvegijos arba per Ukrainą), turėsime ne tik nuolankiai klausyti, bet ir prašyti. Dujų tiekimai Lietuvai taps Rusijos malone, o ši šalis, bent jau jos dabartinė valdžia, malonių dykai nedalija. Beje, dykai nedalija nė Vokietijai, nes šitaip skaldo Europos Sąjungą ir ketina satelizuoti bent jau jos dalį.

Galimos ekonominės pasekmės: ūkio bei socialinės problemos, jeigu Lietuva nesutiktų pasiduoti Rusijos politinei ir kitai įtakai, jei nenorėtų virsti de facto satelite. Šiuo atžvilgiu vaikiška matyti „tik ekonomiką“, nes Rusija nepripažįsta ekonomikos be politikos, o politikos – be valdžios kitiems, ypač mažesniems. Įtaka, palenkianti sprandus, ar visiškas diktatas, čia jau tik niuansai.

Visai nesunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, atskiro, nebe magistralinio (į Karaliaučių, į Europą) dujotiekio Lietuvai gedimą arba remontą, jei kuri nors Lietuvos Vyriausybė nestovės ant užpakalinių kojyčių. O tokia priklausoma žemė, tokia pramonė netaps patrauklesnė su Rusija nesuderintoms Vakarų investicijoms.

Galimos ekologinės pasekmės šiek tiek aptartos „Verslo žiniose“ (2005 m. rugsėjo 14 d.). Sekli ir ypač pažeidžiama Baltijos jūra jau dabar šimteriopai užteršta, palyginti su Šiaurės Atlantu, perkrauta visokiu rizikingu transportu, užtaisyta uždelsto veikimo cheminėmis bombomis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Rusijos (SSRS) karo laivynas paskandino tas vokiškas bombas ir sviedinius (su ipritu ir pan.) ne sutelktai, ištisais laivais, kaip turėjo būti padaryta, o išbarstė kur pakliūva. Laivus gal pragėrė, kas žino. Tačiau tas pavojus glūdi Baltijos dugne ir jo vietos nėra užtikrintai apibrėžtos. Kai Jūrinių tyrimų centras pažymi, jog „sviedinių sprogimus gali sukelti ir mechaninis slėgimas“ (ten pat), tai toliau nebėra ko sakyti. Žinoma, galima pliurpti: tai tik Latvijos ir Lietuvos „fobijos“, nes jos norinčios „parazituoti“ (S.Ivanovas, Rusijos gynybos ministras) ir panašiai. Ką gi, dėl povandeninio laivo „Kurskas“ jie tikrai neturėjo fobijų, narsieji admirolai.

Yra ir europinių politinių pasekmių, pirmiausia Vokietijos rinkimų išvakarėse. Pasirašymo rinkiminė režisūra akivaizdi. Skubi, paankstinta pagalba bičiuliui kancleriui. Rinkimų manipuliavimo specialistų Maskva nestokoja, ir veiksmų tvarkaraštis apskaičiuotas tiksliai – pakreipti Vokietiją vėl į kairę ar bent užkirsti kelią žymesniam centro dešinės laimėjimui. Taip gal pavyks blokuoti galimą Vokietijos politikos pokytį nuo Europos Sąjungos skaldymo į konsolidavimą. Dezintegruota ES ir vieningos Europos politikos stoka naudinga dabartinei Rusijai. Tačiau graži ir antroji pusė.

“Turime bendrą sieną!“ – džiaugsmingai paskelbė „Deutsche Welle“. Tai yra, galėsime nekreipti dėmesio į blogesnes šalis, įsiterpusias tarp Vokietijos ir Rusijos.

Toks būtų vienos ES narės pranašumo, vos ne rasinio pranašumo, pojūtis kitų ES narių atžvilgiu. Galėtume pridėti, kad laimės valanda, kai tarp Rusijos ir Vokietijos egzistavo bendra siena, šampanu aplaistyta Breste, švietė prie Baltijos jau 1940-1941 metais, kol Hitleris pirmas užpuolė Staliną. Taigi nei atminties, nei istorinės moralinės atsakomybės niekam nevertėtų prarasti, taip pat ir vokiečiams.

Ar Lietuvos Vyriausybė gali ką nors daryti? Protestuoti, reikalauti garantijų?

Žinoma, gali, tik ar turi atsakomybės, politinės valios ir nuoširdumo. Būtent šioje vietoje mane apima gilios abejonės.

2009 09 13

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija