Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Skliautai
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Aušros“ žiburiui – 90

Benjaminas ŽULYS

Suvažiavimą paskyrė jubiliejui

Kaune, „Aušros“ gimnazijoje, įvyko ketvirtasis šios mokyklos aušrokų suvažiavimas, skirtas „Aušros“ gimnazijos įkūrimo 90–ies metų jubiliejui pažymėti. Kaip šventės išvakarėse papasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja Gražina Zizaitė, pirmieji trys suvažiavimai įvyko Čikagoje (JAV) bei Toronte (Kanada), dabartinis suvažiavimas – pirmasis, įvykęs Lietuvoje, „Aušros“ rūmuose ir kitose miesto vietovėse. Visuose praeituose suvažiavimuose dalyvavo Kazys Bobelis, jis buvo ir šios šventės aktyvus dalyvis. K.Bobelis ir gimnazijos direktorė Bronislava Volungevičienė (čia dirbanti bemaž dvidešimt metų) šventę pradėjo gimnazijos salėje.

Prieš tai buvo surengta iškilminga eisena nuo gimnazijos į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Eiseną pasitiko Kauno miesto meras A. Garbaravičius, Kauno apskrities viršininkas Z.Kazakevičius, kiti miesto, apskrities vadovai, svečiai. Buvo padėta gėlių prie Nežinomo kareivio kapo. Taip pat pačiame muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Aušros“ gimnazijai – 90“. Ją įrengiant ypač daug triūso bei nuoširdumo įdėjo muziejaus skyriaus vadovas A.Markūnas.

Mokykloje vykusiame suvažiavime dalyvavo daug garbių svečių. Vienas tokių – Gabrielius Žemkalnis gausiai gimnazijos salėje susirinkusiems pedagogams, svečiams, gimnazistams perskaitė čia kažkada besimokiusio, dabar – Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą. Savo prisiminimais pasidalijo buvęs mokyklos direktorius, nūnai žurnalistas veteranas Jonas Bačiulis, buvęs auklėtinis, dabar – žinomas režisierius Gytis Padegimas, visus susirinkusiuosius pasveikino Kauno miesto mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, čia dalyvavo žymaus prieškario Lietuvos kultūros veikėjo Prano Mašioto vaikaitė, dabar gyvenanti Amerikoje, Baniutė Mašiotaitė-Kronienė, kiti svečiai.

Iškilmingo minėjimo metu buvo prisiminta gimnazijos istorija. O ji išties įdomi ir turininga.

Tai – istorija

Dar 1911 metais Kaune veikė penkios gimnazijos, bet, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jos visos buvo perkeltos į Rusiją, ir mieste neliko nė vienos vidurinės mokyklos. Lietuvos inteligentai ėmė rūpintis savo gimnazijos steigimu. Vokiečių okupacijos metais buvo gautas leidimas kurti gimnaziją. Taip 1915 metais ėmė veikti pirmoji keturklasė lietuvių gimnazija. Jos direktoriumi buvo, tiesa, labai trumpai, tuometinės Karmelitų bažnyčios klebonas kun. K.Šova. Nuo 1916 metų vadovauti gimnazijai ėmė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, profesorius, žurnalistas P. Dovydaitis. (Apie tai byloja gimnazijos vestibiulyje įrengta memorialinė lenta.) 1917–1918 mokslo metais mokykla persikėlė į „Saulės“ gimnazijos rūmus, 1918–1919 mokslo metais pirmoji lietuvių gimnazija imta vadinti „Saulės“ gimnazija. Karui pasibaigus ji persikėlė į dabartines patalpas (Laisvės al. 95). 1922 m. jai ėmė vadovauti žymus to laikotarpio veikėjas prof. Mykolas Biržiška. Po metų, minint „Aušros“ laikraščio 40–ies metų sukaktį, šio direktoriaus iniciatyva gimnazija buvo pavadinta Kauno valstybine „Aušros“ gimnazija. Joje mokėsi berniukai ir mergaitės. Nuo 1927 metų gimnazija buvo išskirta į Kauno „Aušros“ berniukų ir mergaičių gimnazijas su komercinėmis klasėmis. Mergaičių gimnazija perkeliama į buvusius Seimo rūmus (dabartinę Maironio gimnaziją). 1936 metais, pradėjus vykdyti Lietuvos mokyklų reformą, gimnazija pavadinta Kauno „Aušros“ valstybine berniukų gimnazija, kuri iki 1940 metų išleido 22 abiturientų laidas. Dar 1938 m. lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dvidešimtmetį, gimnazijoje buvo atidengta ir pašventinta paminklinė lenta žuvusiems už Lietuvos laisvę savanoriams atminti: A.Jasaičiui, S.Staniuliui, taip pat Vincui Dovydaičiui, kitiems didvyriams. Sovietų okupacijos metais ji buvo sunaikinta, o atstatyta 1993 m. rugsėjo 1–ąją, pridedant ir kai kuriuos šios mokyklos auklėtinius Juozą Lukšą ir Kazį Veverskį, žuvusius antisovietinio pasipriešinimo judėjime. Dabar paminklinės lentos papėdėje žydi gėlės.

Gimnazija išgyveno vokiečių, sovietų okupacijas, priverstinius ir patriotinius pertvarkymus. Vienas šviesesnių pertvarkymų, minint „Aušros“ laikraščio 105-ąsias metines, mokyklai grąžinamas „Aušros“ vardas, kuriuo ir šiandien džiaugiasi gimnazijos bendruomenė.

Išaugo daug žymių žmonių

Minėjime pasidžiaugta, kad gimnazija per savo gyvavimo laikotarpį išugdė daug žymių asmenybių. Joje mokėsi ar ją baigė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, prof. A.Sakalas, dr.K. Bobelis, poetas J.Aistis (pagal jo žodžius sukurtas gimnazijos himnas „Draugystė“), profesorius A.Vileišis, archeologė M.Aleksaitė–Gimbutienė, dirigentas A. Žiūraitis, kino operatorius J. Gricius, dr. A.Raškinis, dailininkai A.Stoškus, J.Mačiūnas ir daug kitų žymių asmenybių. Apie juos ir kitus mokyklos auklėtinius, pedagogus, įvairius mokyklos įvykius nemažai pasakojama gimnazijos muziejuje. Solidžiose knygose surašytos aukso ir sidabro medalininkų, kitų pirmūnų pavardės. Čia regime buvusių direktorių nuotraukas. Tai, jau be paminėtųjų, dar – Antanas Kaunas, Matas Kriščiūnas, Jonas Valaitis (iš viso jų būta šešiolika) ir dabartinė vadovė B.Volungevičienė.

Pavakare Kauno muzikinio teatro sodelyje įspūdingą koncertą surengė gimnazijos moksleiviai.

Kitos dienos rytą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už Amžinybėn išėjusius gimnazijos pedagogus, auklėtinius, dabartinę mokyklos bendruomenę. Šv. Mišias, į kurias susirinko gimnazijos mokytojai, gimnazistai, jų tėveliai, aukojo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Savo pamoksle jis pasidžiaugė gražiu gimnazijos jubiliejumi, vėliau joje išaugusiomis ryškiomis asmenybėmis, palinkėjo tolesnio šviesaus, dvasingo kelio.

Po šv. Mišių buvo aplankyti gimnazijos mokytojų, mokinių kapai Petrašiūnų, Panemunės, Karmėlavos kapinėse.

Dabar „Aušros“ gimnazijoje dirba 80 pedagogų, kurie auklėja, perduoda žinių gausiam būriui moksleivių. Šventėje ne kartą buvo linkėta visiems sulaukti šios mokyklos šimto meto sukakties.

Kaunas

© 2005 "XXI amžius"