Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Skliautai
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Bažnyčios parama nuo uragano nukentėjusiems JAV žmonėms

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Paulius Kordesas guodžia nelaimės ištiktus amerikiečius

Šventojo Tėvo užuojauta

Popiežius Benediktas XVI kartu su viso pasaulio Katalikų Bažnyčia – nuo Lietuvos Rytų Europoje iki Ganos Vakarų Afrikoje – reiškė savo solidarumą Jungtinių Valstijų žmonėms, kuriuos ištiko didžiausia stichinė nelaimė šalies istorijoje. JAV katalikų episkopatas mobilizavo gerai išvystytą karitatyvinių organizacijų tinklą visose 195 diecezijose, kad suteiktų būtiniausią pagalbą pietines valstijas nuniokojusio uragano „Katrina“ gausioms aukoms, tapusioms bejėgėmis galingiausioje planetos valstybėje. Ši katastrofa parodė, kad dėl „šiltnamio efekto“ pasikeitusio klimato išaugusių gamtinių sukrėtimų akivaizdoje vienodai skaudžiai pažeidžiamos tiek turtingos, tiek ir vargingos visuomenės.

Netrukus po to, kai pasiekė žinios apie tragiškas uragano pasekmes, – daugiau kaip 80 proc. milijoninio Naujojo Orleano miesto, ištisi Luizianos, Misisipės ir Alabamos valstijų regionai atsidūrė po vandeniu, – popiežius Benediktas XVI parodė dvasinį artumą nelaimės ištiktiems žmonėms ir meldė jiems Dievo paramos. „Šventasis Tėvas paveda žuvusiuosius Visagalio Dievo gailestingajai meilei, o jų liūdinčioms šeimoms meldžia stiprybės ir paguodos malonių“, – teigiama telegramoje, kurią rugpjūčio 31 dieną amerikiečiams Popiežiaus vardu pasiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas. Ypatingos Šventojo Tėvo maldos taip pat skirtos gelbėtojams ir visiems tiems, kurie suteikia pagalbą nelaimės aukoms, prašoma jiems tvirtumo ir atkaklumo.

Kaip savo asmeninio solidarumo ženklą popiežius Benediktas XVI pasiuntė į uragano ištiktus JAV regionus Vatikano delegaciją, kuriai vadovavo Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos pirmininkas arkivyskupas Paulius Kordesas. Minėta taryba yra atsakinga už katalikų paramos teikimo koordinavimą visame pasaulyje, ir arkivyskupas P.Kordesas norėjo tiesiogiai išsiaiškinti padėtį Luizianoje bei kitose „Katrinos“ paliestose valstijose ir perduoti Šventojo Tėvo piniginę auką. Apie delegacijos pasiuntimą Benediktas XVI pranešė rugsėjo 4 dienos susitikime su maldininkais, kai antrą kartą per savaitę pareiškė savo didelį nerimą dėl tragedijos ir ragino melstis už „Katrinos“ uragano aukas.

Priekaištauti Dievui negalima

Arkivyskupo P.Kordeso vadovaujama Vatikano delegacija, į kurią įėjo ir Jungtinių Valstijų sostinės Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas, nuo uragano „Katrina“ nusiaubtose diecezijose lankėsi rugsėjo 10-13 dienomis. Šventojo Tėvo atstovas šv. Mišias už stichinės nelaimės aukas aukojo rugsėjo 11 dieną Batonružo miesto Šv. Juozapo katedroje. Į 350 tūkst. gyventojų turintį Batonružą buvo atgabenta beveik 220 tūkst. evakuotų žmonių iš Naujojo Orleano, kurie ir sudarė šv. Mišių dalyvių daugumą. Kartu su arkivyskupu P.Kordesu koncelebrantais buvo Batonružo vyskupas Robertas Miunčas, Naujojo Orleano arkivyskupas Alfredas Hiusas, jo augziliaras vyskupas Rodžeris Morinas, kiti kaimyninių diecezijų ganytojai.

Pasakytoje homilijoje arkivyskupas P.Kordesas teigė, kad popiežius Benediktas XVI priėmė precedento neturintį sprendimą – pasiuntė savo delegatus į didžios nelaimės ištiktą vietą, kad parodytų „bendrystės ryšį“ su kenčiančiais žmonėmis. „Jis norėjo taip pareikšti dalijimąsi kančia, kurią atnešė ši katastrofa, palietusi tokią daugybę jūsų šalies žmonių, – kalbėjo arkivyskupas P.Kordesas. – Tėvai desperatiškai ieško savo vaikų. Kūdikiai negali rasti savo motinų. Milijonai prarado savo nuosavybę ir nežino, kaip kurti savo ateitį. Jų gyvenimo pagrindas sugriuvo.“ Jis priminė, jog tikintieji žino, į ką jie gali nukreipti savo liūdesį, nes „Kristus savo Kryžiaus kelią nuėjo anksčiau už juos“.

Arkivyskupas sakė suprantąs daugelio nukentėjusiųjų pyktį dėl paramos jiems suteikimo keblumų, taip pat dėl po uragano vykusių prievartos ir plėšikavimo apraiškų. Kartu jis kvietė žmones vengti išankstinių kaltinimų „arba, kas dar blogiau, rodyti neapykantą kitiems“. Tuo labiau negalima priekaištauti Dievui, kurio slėpinio žmogus yra nepajėgus suprasti. „Mes net negalime nustatyti tų motyvų, dėl kurių Jis tai daro ar leidžia, kad tai atsitiktų“, – aiškino arkivyskupas P.Kordesas. Kartu šis laikas yra tapęs aiškiu perspėjimo signalu, nes „šia situacija Dievas kalba mums, kad pamokytų ir darytų mus budrius“.

Vatikano delegacija kartu su vietiniais ganytojais lankėsi evakuotų žmonių laikinose prieglaudos vietose, skrido kariniais sraigtasparniais apžiūrėti vandens apsemtų ir sugriautų miestų ir gyvenviečių, nuvažiavo į Biloksio miestą, kurio ištisi kvartalai potvynio nuplauti nuo žemės paviršiaus ir likusios tik apsemtos bažnyčios, kurių būklė labai sunki. Susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų ir federalinės vyriausybės pareigūnais, su kuriais tarėsi dėl geresnio Bažnyčios paramos organizavimo ir paskirstymo.

Moksleivių paskirstymo problema

Kitą dieną – rugpjūčio 30-ąją – po to, kai „Katrina“ nusiaubė Jungtinių Valstijų pietinę pakrantę, šalies Vyskupų konferencijos pirmininkas Spokano (Vašingtono valstija) vyskupas Viljamas Skailstedas visose diecezijose paskelbė nacionalinę rinkliavą paramai uragano aukoms. „Milijonams žmonių reikalinga pagalba, ir katalikiškoji labdara turi būti tarp pirmųjų, kuri į tai atsiliepė“, – rašė savo kreipimesi episkopato vadovas. Jis taip pat pažymėjo, kad, pagal vertinimus, uragano žala tokia didelė, kad paramos poreikiai turės būti ilgalaikiai, todėl katalikiškų organizacijų veikimą reikia atitinkamai sutvarkyti, panaudojant visą sukauptą profesionalumą.

Vėliau vyskupas V.Skailstedas paskyrė nuniokotų regionų dviejų kaimyninių diecezijų ganytojus – Hiustono arkivyskupą Džozefą Fiorensą ir Atlantos arkivyskupą Viltoną Gregorį – būti šios paramos koordinatoriais. Jie turi palaikyti ryšį tarp nukentėjusių diecezijų ordinarų ir kitų JAV vyskupijų, kad būtų geriau išaiškinti paramos prioritetiniai poreikiai ir suteikta atitinkama materialinė bei sielovadinė pagalba. Ir arkivyskupas Dž.Fiorensa, ir arkivyskupas V.Gregoris anksčiau yra buvę JAV vyskupų konferencijos pirmininkais, todėl gerai žino padėtį visoje šalies Katalikų Bažnyčioje ir gali kvalifikuotai koordinuoti teikiamą paramą nukentėjusioms diecezijoms.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad uraganas su visa savo griaunamąja galia pietinėse valstijose praūžė naujųjų mokslo metų išvakarėse. Todėl dabar reikia skubiai spręsti evakuotų studentų ir moksleivių perkėlimo į kitas mokymo įstaigas problemą. Štai pusę milijono katalikų turinčio Naujojo Orleano arkivyskupijos katalikiškuose universitetuose ir koledžuose studijavo 11 tūkstančių studentų, katalikiškose gimnazijose mokėsi 17 tūkst. moksleivių ir katalikiškose pradinėse mokyklose – dar apie 33 tūkst. mokinių. Perkeliant juos į kitų vyskupijų mokyklas, nuspręsta neimti šiaip jau nemažo mokesčio už mokslą. (JAV katalikiškos mokyklos privačios, todėl už mokslą jose tenka mokėti.) Tai suprantama, nes per katastrofą moksleivių ir studentų tėvai prarado nemažą dalį turto, daugelis, matyt, kuriam laikui ir darbo vietas.

Šios problemos sprendimas sudaro nemažą finansinę problemą katalikiškoms švietimo ir studijų institucijoms. Nacionalinė katalikiškojo švietimo asociacija, be aukų rinkimo ir maldos mokyklose už uragano aukas bei gelbėtojus, pradėjo ir nacionalinę „Vaikas vaikui“ („Child to Child“) kampaniją, pagal kurią siūloma kiekvienam katalikiškų mokyklų auklėtiniui padovanoti po vieną dolerį iš nelaimės regionų perkeltų moksleivių švietimui. JAV katalikiškose mokyklose mokosi 26 mln. moksleivių ir studentų, dar apie keturis milijonus mokosi pagal specialiąsias religinio švietimo programas, todėl aukojant ir po vieną dolerį būtų surinkta nemaža suma, reikalinga perkeltųjų vaikų mokymo paramai.

Didelis pažeidimo mastas

JAV katalikų žiniasklaidoje gausu pranešimų apie gražias savanoriškas diecezijų ir parapijų bendruomenių iniciatyvas bei akcijas teikiant paramą nuo uragano nukentėjusioms bendruomenėms. Pavyzdį tam duoda nelaimę patyrusių vyskupijų ganytojai, kurie, be atvangos lankydami pabėgėlių laikino prieglobsčio vietas, padeda dalyti būtinus reikmenis, teikia sakramentus, ypač Atgailos sakramentą, ir stengiasi paguosti tuos, kurie prarado savo šeimos narius ir namus. „Aš pats esu pabėgėlis ir žinau, kaip nelengva išgyventi staigų išvykimą be greitos vilties sugrįžti, – sakė Naujojo Orleano arkivyskupas A.Hiusas, kuris, kaip ir milijonai kitų, kurie prieš audros šėlsmą skubiai pasitraukę pasiėmė tik lagaminą su būtiniausiais daiktais. – Dabar mums svarbiausia neabejoti Dievo buvimu ir Jo išganomąja bei perkeičiančiąja malone. Esu įsitikinęs, kad Dievas padės mums iš viso to išeiti gerokai apsivaliusiems“.

Jis pažymėjo, kad 90 proc. Naujojo Orleano bažnyčių, katalikiškų mokyklų, parapijų centrų yra labai pažeisti arba visai sugriauti praūžusio uragano. Šios diecezijos teritorijoje apie 36 proc. gyventojų yra katalikai, kai tuo tarpu visose Jungtinėse Valstijose katalikai sudaro 24 proc. šalies gyventojų. Naujojo Orleano arkivyskupijos 140 parapijų sielovadoje dirbo 220 kunigų, veikė 38 vyrų ir 25 moterų vienuolių institucijos, katalikiškajai mokslo sistemai priklausė trys universitetai, 14 gimnazijų, 15 pagrindinių mokyklų. Dabar pusės milijono tikinčiųjų diecezijos bažnytinis ir socialinis gyvenimas yra tapęs labai apsunkintas arba kol kas ir neįmanomas: arkivyskupas A.Hiusas pripažino, kad rugsėjo sekmadieniai buvo pirmieji nuo 1725 metų, kai nė vienoje Naujojo Orleano parapijų nebuvo aukojamos šv. Mišios.

Ganytojas kreipėsi į pasaulio katalikus, kad jie maldomis ir materialine parama prisidėtų prie arkivyskupijos atstatymo, pirmiausia, žinoma, rūpinantis stichinės nelaimės aukomis. Naujojo Orleano arkivyskupas kvietė pasaulio katalikus įsitraukti į bendruomenišką maldą už uragano „Katrina“ aukas pagal bendrą šūkį: „Viena Bažnyčia – viena bendruomenė“. Šios akcijos tikslas – „20 milijonų maldos intencijų“.

Tarptautinio solidarumo ženklai

Kaip minėta, didžioji stichinė nelaimė, kuri ištiko Jungtinių Valstijų pietinių pakrančių regionus, susilaukė dosnios paramos ne tik Vatikane, bet ir visoje tarptautinėje bažnytinėje bendrijoje, daugelio šalių katalikų hierarchams paraginus paliudyti artimo meilę ir krikščionišką solidarumą. „Nuoširdžiai užjausdami Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojus dėl didžiulių netekčių Naujajame Orleane, kviečiame Lietuvos katalikus užtariamajai maldai, – rašoma rugsėjo 6 dieną paskelbtame Lietuvos vyskupų kreipimesi. – Atgimimo metais JAV tikinčiųjų bendruomenės dosniai šelpė mūsų Bažnyčią ir labai padėjo atsigauti nuo sovietinės priespaudos. Paliudykime krikščionišką solidarumą ir suteikime bent kruopelę paramos būsto ir net maisto stokojantiems Luizianos ir nukentėjusio pietinio Amerikos pakraščio žmonėms“. Atskirą pareiškimą dėl paramos nukentėjusiems nuo uragano „Katrina“ paskelbė „Lietuvos Caritas“ ir nurodė banko sąskaitą (LT 227300010002247635 AB bankas „Hansabankas“), į kurią galima pervesti aukojamas pinigines lėšas.

JAV kaimyninės Meksikos katalikų vyskupai taip pat pakvietė savo tikinčiuosius pagelbėti nuo stichinės nelaimės nukentėjusiems amerikiečiams. Tam tikslui šalies parapijose rugsėjo 25 dieną buvo paskelbta speciali rinkliava, o „Caritas Mexico“ atidarė specialią banko sąskaitą. Ganos vyskupai tolimojoje Vakarų Afrikoje paramai nuo uragano „Katrina“ nukentėjusiems amerikiečiams rinkliavą parapijose paskelbė rugsėjo 11 ir 18 dienomis. Kviesdami rodyti dosnumą afrikiečių ganytojai priminė, kad JAV katalikai labai padėjo Ganos gyventojams, kai praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje šią šalį dėl sausros buvo ištikęs badas.

Kanados katalikų vyskupai taip pat paragino tikinčiuosius finansiškai padėti savo kaimynams pietuose ir siųsti lėšas per Kanados Raudonojo Kryžiaus organizaciją arba tiesiogiai į JAV, į karitatyvinių struktūrų bankų sąskaitas. Kanados vyskupų konferencijos pirmininkas Niufaundlendo arkivyskupas Brendanas O’Brajenas savo laiške JAV episkopatui išreiškė pamaldų brolišką vyskupų solidarumą ir užuojautą dėl ištikusios nelaimės. Panašų dvasinio artumo laišką amerikiečiams vyskupams paskelbė ir Škotijos vyskupų konferencijos pirmininkas Edinburgo arkivyskupas kardinolas Keitas O’Brajenas, kuris meldė dvasinės stiprybės dėl netekčių liūdinčioms šeimoms ir gelbėjimo bei atstatymo darbų dalyviams. Airijos sostinės Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas, kviesdamas savo tikinčiuosius padėti uragano „Katrina“ aukoms, kurie grįžta į savo sugriautus namus, savo ganytojiškame laiške reiškė viltį, kad dėl tokio krikščioniško dosnumo nukentėjusių regionų gyventojai bent Kalėdas galės švęsti sustiprėję ir laimingesni.

© 2005 "XXI amžius"