|
Partizanų vado nužudymo byla vilkinama jau trylika metų
Esu partizanų vado, dimisijos brigados generolo, dviejų Vyčio Kryžiaus, 2-jo ir 1-ojo laipsnio ordinų kavalieriaus, kovojusio už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę sovietinės okupacijos metais, Adolfo Ramanausko-Vanago dukra. 1956 metais mano tėtis buvo išduotas ir areštuotas, metus KGB siaubingai kankintas ir 1957 metais sušaudytas. Jį išdavė ilgametis KGB agentas Antanas Urbonas, slapyvardžiu Žinomas. Šis KGB agentas iki šiol be jokio teisinio įvertinimo gyvena Kaune. Kaip rodo KGB archyvuose išlikę dokumentai, aktyviai dalyvavo tėčio paieškose, pats asmeniškai jį ir jo žmoną partizanę karę savanorę Birutę Mažeikaitę-Ramanauskienę, mano mamą, išdavė. Aktyviai dalyvavo jų suėmimo operacijoje. Po šios išdavystės ir suėmimo, jau pirmąją dieną, tėtis buvo sadistiškai kankinamas. Tai rodo KGB archyve išlikęs kalėjimo medikų medicininės apžiūros aktas po tardymo.
Tėtis sušaudytas, mama nuteista kalėti, o išdavikas ir aktyvus suėmimo operacijos dalyvis iki šiol ramus, nes bylos dėl partizanų vado suėmimo, kankinimo ir nužudymo vis vilkinamos ir tęsiasi jau trylika metų. Šios bylos tai keliamos, tai stabdomos. Nuolat keičiami bylas tiriantys pareigūnai.
Medžiagą dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago išdavimo ir kankinimo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti komisijos Generalinė prokuratūra gavo 1992 metų vasarą. Dėl A.Ramanausko kankinimo KGB kalėjime bylų eiga: iškelta 1992 m. rugsėjo 16 d., sustabdyta 1993 m. sausio 29 d., atnaujinta 1993 m. gegužės 27 d., sustabdyta 1993 m. rugsėjo 15 d., atnaujinta 1996 m balandžio 24 d., sustabdyta 1997 birželio 24 d.
Čekistui N.Dušanskiui, dalyvavusiam suėmimo operacijoje ir kankinimuose, baudžiamoji byla iškelta 1996 m. birželio 20 d., sustabdyta 1998 m. liepos 25 d., atnaujinta 1999 m balandžio 2 d., sustabdyta 1999 m. spalio 4 d. Ir taip toliau...
KGB agentui Antanui Urbonui, slapyvardžiu Žinomas, baudžiamoji byla iškelta 1998 m. lapkričio 17 d., tik po to, kai aš ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga dėl šio agento veiklos kreipėmės į LGGRTC, kuriam priklauso inicijuoti tokių bylų iškėlimą. Tik po šio kreipimosi, LGGRT Centro Specialiųjų tyrimų skyrius atliko agento Žinomas veiklos tyrimą ir surinktą medžiagą perdavė LR Generalinei prokuratūrai, kuri priėmė procesinį sprendimą iškelti A.Urbonui baudžiamąją bylą pagal žymes nusikaltimų, numatytų LR BK 18 str. 6 d., 71 str. 1 d. ir LR 1992 m. balandžio 9 d. įstatymo Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą 2 str. dėl jo nusikalstamos veiklos vykdant Lietuvos gyventojų genocidą sovietų okupacijos metais. Parengtinį tardymą šioje byloje buvo pavesta atlikti Kauno apygardos prokuratūrai, bylos tyrimą kontroliuojant LR Generalinei prokuratūrai. Deja, tolesnė šios bylos eiga buvo tokia pati stabdymai ir atnaujinimai ir vėl stabdymai. Nuo 1998 metų spalio prokuratūra apie Žinomą turėjo 46 archyvinius dokumentus, nuo 1999 metų liepos 154, iš jų 82 agento Žinomas agentūrinius pranešimus. Po tyrimo, 2001 m. birželio 27 d. Kauno apygardos prokurorė Dana Rutkauskaitė priėmė sprendimą bylą sustabdyti, o 2003 m. sausio 28 d. LR Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti šį Kauno apygardos prokuratūros nutarimą. Jame teigiama: Panaikinti baudžiamojoje byloje Nr.20-2-220-98 kaip nepagrįstą ir neteisėtą Kauno apygardos prokuratūros prokurorės D.Rutkauskaitės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą atskiroje dalyje bei 2001 m. birželio 27 d. nutarimą sustabdyti parengtinį tardymą ir atnaujinti tyrimą.
Byla perkeliama į Vilnių, į LR Generalinę prokuratūrą.
Bylos vilkinamos toliau ...nors išlikę dokumentai KGB archyvuose, patvirtinti aukštų KGB pareigūnų parašais ir antspaudais, detaliai atskleidžia sekimo planus, suėmimo schemą, detales, nusikaltimo vykdytojus. Nusikaltėliai turi būti teisiškai įvardyti ir įvertinti.
Nuoširdžiai noriu padėkoti Kovo 11-osios akto signatarui Algirdui Endriukaičiui, kuris neleidžia užgesti vilčiai, kad teisingumas gali būti atstatytas.
Jis man labai padėjo stebėjo bylų eigas, darė pareiškimus jų klausimais Seime ir prokuratūrai trukdė bylas numarinti.
Liepos mėnesį A.Endriukaičio pastangomis, genocidinių bylų klausimas buvo svarstomas LR Seimo Žmogaus teisių komitete. Deja, komiteto kviesti prokuratūros atstovai ignoravo šį kvietimą, jie neatvyko į posėdį. Taigi iš jų nei mes, nei LR Seimo Žmogaus teisių komitetas negavome jokių paaiškinimų, kodėl bylos taip vilkinamos. Aš, dukra partizano, nužudyto už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tikiu, kad jo ir visų kovojusių ir žuvusių dėl Tėvynės auka nėra beprasmė turime laisvą Lietuvą. Bet laisva Tėvynė turi nepamiršti savo didvyrių, atidavusių gyvybes už ją, o išdavikus ir budelius įvardyti jų tikraisiais vardais, duodama jų veiksmams teisinį įvertinimą. Deja, šiandien tokio įvertinimo nėra, byla vilkinama jau trylika metų.
Auksė RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ
Šios mintys buvo išakytos
LR Seime rugpjūčio 31 dienos spaudos konferencijoje
© 2005 "XXI amžius"
|