Atnaujintas 2005 rugsėjo 28 d.
Nr.72
(1373)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Moterų suvažiavimo iššūkiai ir realybė

Tik atvykusios į IV Lietuvos moterų suvažiavimą Vilniuje supratome, kad ir čia gražbyliavimas apie pagarbą moteriai yra tik pasijuokimas dėl jų nuomonės ir pageidavimų svarstymo.

Didesnioji dalis atvykusių moterų nebuvo įleidžiamos į suvažiavimą Dramos teatro patalpose. Gatvėje nebuvo įrengti garsiakalbiai, per kuriuos būtų informuojama apie suvažiavimo darbą, nebuvo kur atsisėsti, nebuvo gerų ir įdomių renginių. Varganoje mugėje (lyg jų moterys nematė ir tik dėl to čia atvažiavo!) negausiose palapinėse buvo labai menkas prekių pasirinkimas. Kodėl viso to nebuvo galima surengti Kalnų parke? Ten tikrai būtų malonu su visomis pabendrauti ir daugiau padiskutuoti apie bendras problemas ir rasti sprendimus. Jau iš anksto gavome parengtą suvažiavimo temos „Lietuvos moterų pažanga: iššūkiai ir realybė“ rezoliucijos projektą. Iš karto projekte buvo nurodyta, kad jokių teminių diskusijų nebus, bet forumo valdybai tebus galima parengti „papildomus dokumentus“ rezoliucijai papildyti derinant apie tai su politinėmis partijomis. Valio „demokratijai“! Atrodo, kad suvažiavimo globėjas A.Brazauskas ir pagrindinės Nacionalinio konsultacijos moterų forumo valdybos narės, pasitarusios su politikais, gali spręsti kaip anksčiau („geraisiais laikais“). Mes, suvažiavimo dalyvės, tebuvome reikalingos pasiklausyti nuobodžių pranešimų, pasėdėti ir balsuoti. Atrodo, kad buvo pamirštos duotos moterų organizacijoms nuorodos – negalima politikuoti, negalima turėti „politinių“ siekių.

Mums šie siekiai primetami, kai pradedame kalbėti apie meilę Tėvynei, kalbai, tautai. Nepageidaujama kalbėti apie mūsų praeitį ugdant tautinį pilietiškumą ir atgaivinant tautos kultūrinį dvasinį palikimą.

Išleistoje IV moterų suvažiavimo informacinėje knygoje (25 p.) skyriuje „Tautinių vertybių ugdymo problemos šiuolaikinėje visuomenėje“ pažymėta: „Mes, suaugusieji, turime padėti ir savo, ir ne savo vaikams surasti vertybes, jas perimti ir tapti sveikiems, stipriems, laisviems bei dvasingiems, gebantiems darniai, kūrybingai ir atsakingai gyventi“.

Kodėl švietimo reforma nustūmė dorinį moksleivių ugdymą į šoną? Sparčiai nyksta tradiciniai šeimos bruožai, tolsta dvasinės vertybės – t.y. neugdomos individo intelektualios galios. Ką duoda kai kurios TV laidos bei kai kurių žurnalų ir laikraščių informacinė medžiaga? Nesistebėkime, iš kur mūsų gyvenime daug grubumo, girtavimo ir įvairių nusikaltimų. Nepamirškime, kad dėl dvasinio ir tautos pilietiškumo ugdymo bei atgaivinimo nieko nedarome. Šiame suvažiavime šios vertybės nebuvo akcentuojamos, nebuvo nagrinėjama, kaip šią padėtį bent kiek pagerinti. Jų nagrinėjimo ir pasiūlymų šiame suvažiavime nebuvo.

Ar ne per daug skatiname jaunimą globalizacijos klausimų reikmėms? Aišku, būtina siekti ir materialinių bei verslo teigiamų pusių sprendimų. Tačiau tai ne tikrosios vertybės, nes didžiausias skurdas – dvasinis.

Apgailestaujame, bet šiame suvažiavime nebuvo paminėti Tėvynės laisvės ir tolesni ateities siekiai, nebuvo šeimų ir šalies pagrindinių sprendimų nagrinėjimo. Tikimės, kad kitas suvažiavimas bus prasmingas, geresnis ir demokratiškas.

Mielosios moterys, skiepykime, ugdykime Lietuvos valstybingumo supratimą, nes tik mūsų aktyvi veikla pakels Tėvynės gerovę!

IV Lietuvos moterų
suvažiavimo dalyvės:
Laima SKUODIENĖ
Regina JONUŠIENĖ
Rūta BABRAVIČIENĖ
Anastazija SUČYLIENĖ
Genė GRĖBLIAUSKIENĖ
Iš viso 14 parašų

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija