Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Bažnyčia kviečia laikytis įsipareigojimų kovoje su skurdu

Mindaugas BUIKA

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas Jungtinių Tautų tribūnoje

Dalyvaudama viename didžiausių istorijoje rugsėjo 14-16 dienomis Niujorke vykusiame pasaulio viršūnių susitikime „World Summit 2005“, Šventojo Sosto delegacija paragino valstybių lyderius tarptautinės taikos kūrimo ir kovos su išplitusiu skurdu tikslus toliau laikyti politikos prioritetais. Susitikime, vykusiame pradedant 60-ąją Jungtinių Tautų Asamblėjos sesiją, taip pat buvo aptarti šios didžiausios organizacijos numatomų reformų klausimai bei dar kartą pabrėžtas absoliutus nepakantumas terorizmui. Susitikimo dalyviai – daugiau kaip 170 valstybių bei vyriausybių vadovai – baigiamajame dokumente patvirtino 2000 metais priimtą „Tūkstantmečio pažangos tikslų“ programą, kuria siekiama iki 2015-ųjų skurdą pasaulyje sumažinti perpus. Tačiau kartu pasigirdo kritikos balsų dėl šių uždavinių įgyvendinimo nerealumo bei konkrečių veiksmų tarp turtingųjų valstybių ir jų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo nebuvimo.

Prasmingi Šventojo Tėvo palinkėjimai

Gerą paskatą Niujorko viršūnių susitikimui davė popiežius Benediktas XVI, kuris pabrėžė, jog politiniai lyderiai turi įvykdyti 2000 metais duotus įsipareigojimus ir padėti šimtams milijonų skurstančių, badaujančių ar medicininės pagalbos nesulaukiančių žmonių. 2000-aisiais taip pat į Niujorką susirinkę Jungtinių Tautų Organizacijai priklausančių valstybių ar vyriausybių vadovai – dabar Jungtinių Tautų narėmis yra 191 šalis – iškėlė aštuonis tikslus, kuriuos įsipareigojo įvykdyti iki 2015 metų:

1.Skurdą ir badą pasaulyje sumažinti perpus. 2. Pasiekti, kad pradinis išsilavinimas taptų visuotinis. 3. Skatinti visišką lyčių lygybę. 4. Sumažinti kūdikių mirtingumą. 5. Pagerinti motinystės sveikatą. 6. Kovoti su AIDS, maliarija ir kitomis paplitusiomis sunkiomis ligomis. 7. Garantuoti gamtinės aplinkos stabilumą. 8. Vystyti globalinę partnerystę bendrosios pažangos labui.

„Aš tikiuosi, kad susibūrusios vyriausybės ras tinkamus sprendimus, kaip darniai ir solidariai pasiekti tuos didžiuosius anksčiau duotus įsipareigojimus“, – linkėjo Šventasis Tėvas rugsėjo viduryje vykusio viršūnių susitikimo dalyviams rugsėjo 11 dieną susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje. Šis bendradarbiavimas vykdant „Tūkstantmečio pažangos tikslų“ programą, anot Jungtinių Tautų prekybos ir vystymo komisijos (UNCTAD) rugsėjo pradžioje paskelbtos ataskaitos, turi būti sutelktas į tris svarbiausias plotmes. Pirma, tarptautinė finansinė parama sudarant sąlygas neturtingų šalių ekonomikai augti. Antra, pertvarkyti pasaulinės prekybos principus taip, kad būtų sudaryta palanki aplinka besivystančių šalių produkcijai realizuoti. Trečia, tai ypač aktualios saugumo problemos sprendimas, nes gerai žinoma, jog ginkluotų konfliktų gausa Afrikoje ir kitose besivystančiose pasaulio dalyse žlugdo visas ūkio stiprinimo pastangas.

Apskritai, remiantis UNCTAD metinės ataskaitos duomenimis, ekonominis augimas besivystančiame vadinamajame Trečiajame pasaulyje vyksta ir jis yra spartesnis (6,5 proc.) nei vidutinis pasaulio ekonomikos augimas (4 proc. 2000 metais). Tačiau pagrindiniai šio besivystančių šalių ekonomikos augimo varikliai yra didžiosios Azijos valstybės Kinija ir Indija, tuo tarpu pietinėje Afrikos dalyje tokio proveržio dar nejaučiama. Didelį susirūpinimą kelia per pastaruosius dvejus metus padvigubėjusios naftos kainos, dėl ko ypač nukenčia besivystančių šalių ekonomika, nes dėl prastesnių technologijų ten reikia daugiau degalų tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti nei aukšto pramoninio lygio Vakarų pasaulyje.

Pasaulio ateičiai – ne išmaldą, bet investicijas

Minėtame rugsėjo 11 dienos pasisakyme popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad pasaulio turtingosios valstybės jaustų bendrą atsakomybę už daugelyje pasaulio vietų esamo ekstremalaus skurdo ir net bado įveikimą. Iš tikrųjų maždaug tuo pat metu paskelbtas kitas metinis Jungtinių Tautų dokumentas – „Žmogiškoji pažanga 2005 metais“ – pateikia labai aiškius pavyzdžius dėl „akis badančios“ nelygybės. Jeigu Vakarų pasaulyje kavos puodelis kainuoja du dolerius ir yra tik smulkmena, tai 1,2 mlrd. žmonių kasdienės pajamos yra mažesnės nei vienas doleris. Kad 2,6 mlrd. Trečiojo pasaulio žmonių turėtų švaraus vandens, per ateinantį dešimtmetį reikia kasmet investuoti septynis milijardus dolerių. Tai būtų nemaža suma, tačiau europiečiai kasmet daugiau išleidžia kvepalams, o amerikiečiai – plastinėms operacijoms. Beje, minėtos investicijos į švarų vandenį leistų kiekvieną dieną išgelbėti iki keturių tūkstančių žmonių gyvybių.

Vatikanas iš pat pradžių buvo vienas aktyviausių „tūkstantmečio tikslų“ rėmėjas ir jo atstovai tarptautiniuose forumuose nuolat ragino, kad būtų kaupiamos paramos besivystančioms šalims lėšos – kasmet bent iki 100 milijardų dolerių. Tam reikia pasiekti ypač svarbų „tūkstantmečio tikslą“: turtingosios šalys paramai turi skirti 0,75 proc. savo bendrojo nacionalinio produkto. Pastaruoju metu ši dalis nuolat auga, bet kol kas sudaro vidutiniškai pasaulyje tik 0,25 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Olandija, Skandinavija, šį rodiklį viršijo ir paramai skyrė 1 proc. ir daugiau bendrojo nacionalinio produkto. Jungtinės Amerikos Valstijos, didžiausias Afrikos donoras, metinę paramą nuo 2000 metų padidino aštuoniais milijardais dolerių, ir tai yra vienintelis solidarumo vargstantiesiems kelias. Tai ne paprasta išmalda, bet investicija į pasaulio ateitį, kuri visiems garantuoja didesnį saugumą.

Į Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą Popiežiaus nusiųstas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas savo pasisakyme pripažino, kad pastarieji metai paliudijo daugelį naujų ir geras perspektyvas žadančių, ypač Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, vyriausybių paramos iniciatyvų. „Tačiau reikia dar daug padaryti, kad būtų pasiektas didesnis ekonominis ir finansinis solidarumas“, – sakė kardinolas. Jis ypač atkreipė dėmesį į vargingų šalių užsienio skolų problemos sprendimą, taip pat didesnio dosnumo svarbą, atveriant Vakarų rinką tų valstybių prekėms. Kartu Vatikano valstybės sekretorius priminė, kad šiuos solidarumo žingsnius turi lydėti besivystančių šalių vyriausybių įsipareigojimų „kovoti su korupcija, garantuoti įstatymų veikimą ir pirmiausia atsakomybę už socialinius pažangos aspektus“ įgyvendinimas.

JAV episkopato spaudimas vyriausybei

Dėl „Tūkstantmečio pažangos tikslų“ programos įgyvendinimo savo vyriausybes stengiasi paveikti ir nacionaliniai episkopatai. Ypač tai pasakytina apie Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferenciją, kurios Užsienio politikos komiteto pirmininkas Penzokalos ir Talahasio (Floridos valstija) vyskupas Džonas Rikardas prieš Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą laišku kreipėsi į JAV užsienio reikalų ministrę Kondolizą Rais. Jis paragino šalies vyriausybę padaryti viską, kad neturtingų valstybių padėties pagerinimo klausimai tikrai taptų Niujorko susitikimo prioritetu.

Dar kartą priminęs minėtus „tūkstantmečio uždavinius“, kurie buvo iškelti istoriniame susitikime 2000-aisiais, vyskupas Dž. Rikardas sakė, jog pasiekta šiokia tokia pažanga juos įgyvendinant. Jis pagyrė prezidento Džordžo Bušo administraciją už siekį „pagerinti Afrikos žmonių ir kitų vargingų šalių būvį“, skiriant dideles lėšas kovai su AIDS, maliarija, tuberkulioze, taip pat pastangas palengvinti skolų naštą. „Tačiau prieš akis dar lieka didžiulis uždavinys, ir jis gali būti įveiktas tik efektyviai bendradarbiaujant viso pasaulio valstybėms, tarp kurių Jungtinės Valstijos užima aiškias lyderės pozicijas, – teigė JAV episkopato atstovas. – Mes raginame šalies vadovybę dėti visas pastangas pirmiausia dėl moralinio įsipareigojimo, kuriuo mes visi dalijamės, dėl kiekvieno žmogaus gerovės, taip pat dėl to, kad vargingų šalių desperaciją pakeistų realios viltys, o tai sukurtų saugesnį pasaulį visiems“.

Vyskupas Dž.Rikardas taip pat priminė tą didžiulį solidarumą, kurį parodė pasaulis, kai Jungtinių Valstijų pietines pakrantes nusiaubė uraganas „Katrina“. Tai buvo atsakas į žinomą amerikiečių dosnumą, parodytą stichinių nelaimių bei kitų sukrėtimų ištiktoms tautoms. „Tačiau tuo pat metu, kai mes dosniai ir efektingai padedame tiems, kurie tiek daug prarado, ne mažesnę atsakomybę turime jausti ir atžvilgiu tų, kurie turi taip mažai“, – pabrėžiama episkopato laiške. Jame garantuojama, jog didžioji amerikiečių tauta „turi valios ir resursų“ pasiekti visus, išgyvenančius sunkumus, ir jaučia moralinę pareigą „artimo“ atžvilgiu, kuris yra „greta ar toli“.

Laiško pradžioje vyskupas Dž.Rikardas neužmiršo pastebėti, kad Niujorke vykęs pasaulio politinių lyderių susitikimas turėjo ir kitą svarbų tikslą – „atgaivinti Jungtines Tautas“, kurios liktų svarbiu tarptautinės taikos ir saugumo, žmogaus teisių įtvirtinimo įrankiu. Katalikų Bažnyčia yra labai suinteresuota Jungtinių Tautų autoriteto ir efektyvumo stiprinimu ir meldžiasi, kad šios organizacijos atnaujinimas bei numatomos reformos būtų sėkmingos. Minėtoje kalboje, sakytoje praėjusiame viršūnių susitikime, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas taip pat pabrėžė, kad „katalikai visame pasaulyje žvelgia į Jungtines Tautas kaip į instituciją, kuri labiau nei bet kada būtina visos žmonijos taikai ir pažangai“.

Vatikanas remia Jungtinių Tautų reformą

Per praėjusius savo veiklos šešis dešimtmečius – nuo įkūrimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – ši organizacija daug nuveikė įgyvendindama jos statute iškeltus uždavinius. Tačiau taip pat yra akivaizdu, kad „Jungtines Tautas reikia atnaujinti, atsiliepiant į šių dienų didžiuosius iššūkius“, pripažino kardinolas A. Sodanas. Visame pasaulyje girdisi kritikos balsų, kad Niujorke yra priimama daugybė dokumentų, ypač rezoliucijų, kurios taip ir lieka popieriuje be realaus įgyvendinimo. Tuo tarpu Jungtinių Tautų didžiuliam administraciniam aparatui išlaikyti skiriamų lėšų apimtis yra labai didelė. Tarp pasaulio valstybių vadovų ir politikų stiprėja nuomonė, jog atėjo laikas ryžtingai institucinei reformai, kad Jungtinės Tautos labiau atitiktų tautų ir žmonių poreikius ir nebūtų tik „jėgos balanso“ objektas.

Vatikano valstybės sekretorius siūlė, kad numatomos reformos eigoje Jungtinių Tautų statute esanti teisinė bazė kolektyviniam saugumui garantuoti būtų „papildyta būtinais tarptautiniais juridiniais įrankiais efektyviai nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolei, kovai su tarptautiniu terorizmu ir tarptautiniam nusikalstamumui bei efektyviam bendradarbiavimui tarp Jungtinių Tautų ir regioninių agentūrų, siekiant greičiau išspręsti susidarančias konfliktines situacijas“. Kad ir koks būtų svarbus paramos nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių bei išvadavimo iš skurdo ir bado uždavinys, Jungtinių Tautų Organizacija ir po reformų turi išlaikyti reikšmingiausią „atsakomybės ginti“ bruožą.

Kardinolas A.Sodanas priminė, kad Jungtinių Tautų statutas ir jo Preambulė aiškiai nurodo, jog ši organizacija buvo sukurta, „kad išgelbėtų ateities kartas nuo karo nelaimės“. Todėl reikia išsaugoti svarbiųjų gynybinių institucijų, ypač Saugumo Tarybos, autoritetą ir veiksmingumą, kad būtų galima imtis reikiamų karinių priemonių „tose situacijose, kuriose nacionalinė valdžia negali arba nenori apginti savo gyventojų vidinės ar išorinės grėsmės akivaizdoje“, sakė Šventojo Sosto delegacijos vadovas. Jis pažymėjo, jog taikai išsaugoti Bažnyčia visuomet pirmiausia siūlo vystyti „konflikto prevencijos kultūrą“, tačiau neišvengiamu atveju tenka spręsti ir „jėgos naudojimo problemą agresoriui nuginkluoti“, ką parodė neseni arba esami tragedijų Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje pavyzdžiai.

Popiežius Jonas Paulius II šias priemones vadino „humanitarine intervencija“ civiliams gyventojams apsaugoti, ir Vatikano valstybės sekretoriaus kalboje patvirtintos nuostatos rodo Šventojo Sosto diplomatinės politikos tęstinumą prasidėjus naujajam popiežiaus Benedikto XVI pontifikatui. Kardinolas A.Sodanas taip pat sakė, jog Vatikanas parėmė Niujorke vykusiame viršūnių susitikime balsavimu priimtą sprendimą įkurti naują Jungtinių Tautų struktūrą – Taikos įtvirtinimo komisiją, kurios paskirtis – formuoti strategiją, kaip būtų galima įveikti etninį susipriešinimą, kuris gali sukelti pavojingus konfliktus ateityje.

Kritikuojamas susitikimo rezultatų nekonkretumas

Baigiamajame susitikimo dokumente patvirtintas „tūkstantmečio tikslo“ siekimas iki 2015 metų sumažinti per pusę skurdą pasaulyje, pritarta Jungtinių Tautų Organizacijos reformų eigai, paliesti kovos su terorizmu, žmogaus teisių garantavimo, taikos kūrimo klausimai. Tačiau kai kurie kritikai nurodė, kad dokumente pritrūko konkretumo, kaip turi būti vykdomi minėti įsipareigojimai, ekonominė parama besivystančioms šalims, o specifiniai finansinius įnašus liečiantys aspektai iš baigiamojo dokumento buvo pašalinti.

Tarp viršūnių susitikimo kritikų buvo ir Nevyriausybinių organizacijų forume, susitikimo dienomis taip pat vykusiame Niujorke, aktyviai dalyvavęs katalikiškos paramos organizacijos „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius Dankanas Maklarenas. Jis pabrėžė, kad konkrečių rezultatų nebuvimas yra blogas ženklas, duotas „milijonams visame pasaulyje esančių vargšų, kurie į vykusį susitikimą buvo sudėję dideles viltis“. D.Maklarenas paragino visas „Caritas Internationalis“ nacionalines struktūras aktyviai daryti įtaką savo šalių vyriausybėms, kad jos gerbtų duotus įsipareigojimus „Tūkstantmečio pažangos tikslų“ programai ir ją įgyvendintų. Čia teisinimosi negali būti ir reikia siekti, kad kraštutinis skurdas tikrai taptų istorija.

© 2005 "XXI amžius"