Atnaujintas 2005 rugsėjo 28 d.
Nr.72
(1373)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Murmansko lietuviai

Kolos pusiasalyje gyvenantys tautiečiai meldžiasi, šoka, dainuoja ir didžiuojasi savo tėvyne Lietuva

Rūta JONUŠKIENĖ

Murmansko lietuvių kultūros
bendrijos „Lietuva“ pirmininkas
Aleksandras Julius Masiukas
Autorės nuotrauka

Utenos rajone, Daugailiuose, pas savo giminaitę Eleonorą Griškevičiūtę-Indrašienę viešėjo Murmansko lietuvių kultūros bendrijos „Lietuva“ pirmininkas Aleksandras Julius Masiukas, kuris papasakojo apie bendrijos veiklą ir rūpesčius.

Sakoma, kad visuose pasaulio kraštuose gali sutikti žvirblį ir lietuvį. Tie, kam teko pakeliauti po svečias šalis, gali patvirtinti, jog tai tiesa. Lietuvių sutiksi ir Amazonės džiunglėse, ir Himalajų kalnynuose, ir saulėtoje Italijoje, ir ten, kur karaliauja amžinasis įšalas. Įvairūs likimo ir gyvenimo vingiai nuveda į toliausias pasaulio šalis. Tačiau kad ir kur gyventų mūsų tautiečiai, Lietuvos jie nepamiršta.

Vilniuje susitiko su pasaulio lietuviais

Taip jau likimas lėmė, kad Lietuvą A.J.Masiukas paliko 1951 metais, o Murmanske gyvena nuo 1973 metų. Tačiau išgirdęs vaizdingą lietuvių kalbą ar iš širdies dainuojamas lietuvių liaudies dainas, kurioms vyriškis pritaria akordeonu, niekuomet nepasakysi, jog gyvenimas kitakalbėje aplinkoje pakeitė šio energingo žmogaus mąstymą ar kalbėseną. „Tik toli nuo savosios gimtinės būdamas supranti, kokia ji brangi“, – įsitikinęs A.J.Masiukas.

Vasarą Murmansko lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas dalyvavo Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendrijos valdybos pirmininkų suvažiavime, į kurį atvyko ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungų atstovai iš Kanados, Australijos, Prancūzijos ir daugelio Rusijos regionų – Irkutsko, Krasnojarsko, Maskvos, Karaliaučiaus, Buriatijos ir t.t.

Į svetimą kraštą vedė įvairūs lemties keliai

Kokiais keliais lietuviai atsidūrė Murmanske? Pasak A.J.Masiuko, ir keliai, ir žmonių likimai yra įvairūs. Vieni lietuviai sovietiniais laikais buvo nukreipti dirbti pagal paskyrimus ar ieškojo geresnio uždarbio, kitų seneliams ir proseneliams Murmanskas buvo tremties vieta po carinėje Rusijoje, kurios pakraštys buvo ir Lietuva, vykusių sukilimų, treti gimė ir augo jau Rusijoje, ketvirtuosius galima vadinti „meilės tremtiniais“, bet vis dėlto save jie laiko tikrais lietuviais.

Murmansko lietuvių kultūros bendrijos nariai, teigė A.J.Masiukas, labai draugiški. Vieningumo ir bendrystės jausmas jungia daugumą miesto gyventojų, nes Murmanskas yra palyginti dar jaunas, tik 1916 metais įkurtas miestas. Vietinių gyventojų nedaug, beveik visi atvykėliai. Murmanskas sparčiai augo, plėtėsi ir prieš gerą dešimtmetį peržengė 500 tūkstančių gyventojų ribą. Tačiau lietuvių bendrijos narių sumažėjo, nes pastaraisiais metais daug lietuvių išvyko – iš beveik pusantro tūkstančio tautiečių Murmanske liko tik apie šešis šimtus. „Tai tokie žmonės, kurie pripažįsta save lietuviais, o žmonių lietuviškomis pavardėmis Murmanske yra kur kas daugiau. Jei suskaičiuotume visas mišrias šeimas, manau, patys nustebtume“, – tvirtina Lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas. Plėsdami bendrijos veiklą ir kviesdami į ją vis naujus žmones, Murmansko lietuviai dažniausiai varto miesto telefonų knygą ir joje ieško lietuviškų pavardžių. Tuomet skambina, kviečia susitikti, bendrauti, dalyvauti meno mėgėjų susibūrimuose. Vieni atsiliepia ir apsidžiaugia, kiti lieka nuošalėje.

Katalikiška parapija jungia įvairių tautybių žmones

„Kartu švenčiame tautines ir religines šventes. Organizuojame lietuvių kalbos kursus, kuriuos lanko įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Nors gimę lietuviškose šeimose, nors dar kalba lietuviškai, bet rašyti lietuviškai jau nebemoka. Kiti ir kalbėti nebemoka, bet labai nori išmokti. Tokių žmonių nemažai. Yra šeimų, kuriose motinos ar tėvai su vaikais bendrauja tik lietuviškai, bet rašto pradžiamokslio ateina mokytis į mūsų bendrijos organizuojamus kursus“, – pasakoja Murmanske lietuvybę puoselėjantis vyriškis.

Šiuo metu Murmansko lietuvių kultūros bendrijos „Lietuva“ veikloje aktyviai dalyvauja apie 120-150 lietuvių šeimų. Veikia katalikų parapija, kiekvieną vakarą ir sekmadieniais vyksta pamaldos. Pasak A.J. Masiuko, iš pradžių parapija jungė Murmanske gyvenančius lietuvius ir lenkus, o vėliau įsitraukė ir ukrainiečiai, baltarusiai, net armėnai.

Parapijos tikintieji kreipėsi į aukštus dvasininkus, ir dirbti į parapiją buvo paskirtas buvęs Sankt Peterburgo dvasinės seminarijos dėstytojas, misionierius iš Argentinos Juanas Sermiento, kuris parapijai vadovauja jau kelerius metus. Šiuo metu parinkta vieta Murmansko katalikų bažnyčiai, kuri jau baigta projektuoti. Tik rėmėjų reikia, kad bažnyčios bokštai kuo greičiau iškiltų į aukštį.

Kol kas Murmanske gyvenantys katalikai per didžiąsias šventes pamaldoms nuomoja salę miesto bibliotekoje – ten įrengtas altorius, yra elektriniai vargonai. Sekmadieniais tikintieji renkasi vienoje miesto mokyklos klasėje, kur taip pat įrengtas improvizuotas altorius. Laikina koplytėlė įrengta dviejų kambarių bute – žmonės žino adresą ir ateina pasimelsti, susituokti, krikštyti vaikų. Kadangi parapija įvairiakalbė, pamaldos vyksta rusų kalba. Šv. Mišiose kasdien dalyvauja apie 50 žmonių, dalis iš jų – lietuviai. Murmansko katalikiškoje parapijoje bei Lietuvių kultūros bendrijoje „Lietuva“ pavasarį viešėjo Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Edvardas Borisovas, laikantis save lietuviu.

Kilmę išduoda pavardės telefonų knygoje

Murmansko lietuvių kultūros bendrijos „Lietuva“ veikla aktyvi ir įvairi. Jau dešimt metų koncertuoja ir lietuvišką dainą populiarina lietuvių vokalinis ansamblis, be kurio bendrijos veikla neįsivaizduojama. „Mes, Murmansko lietuviai, buvome vieni iš iniciatorių, pasiūliusių įsteigti tautinių kultūrų centrą, kuris dabar jungia net trylika įvairių bendrijų – latvių, gruzinų, lenkų, armėnų ir kitų, – sako A.J.Masiukas. – Bendrijos „Lietuva“ susitikimams, meno kolektyvų repeticijoms patalpas karininkų namuose suteikia vietinė karinė įgula“.

Dabar į Murmanską lietuvių beveik nebeatvažiuoja, tačiau per dešimt metų bendrijos narių, dalyvaujančių veikloje, nesumažėjo. Bendrijos nariai, telefonų knygos sąrašuose radę ar radijo ir televizijos laidose išgirdę dar negirdėtų lietuviškų pavardžių, susiranda tuos žmones, skambina jiems ir dažniausiai įtraukia į bendrijos veiklą.

Bendrauja tik lietuviškai

„Lietuvos pilietybės įstatymas suteikia teisę lietuvių kilmės piliečiams įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, nemažai žmonių į bendriją kreipiasi teisiniais ir vizų klausimais. Žmonės patenkinti galėdami susiburti, padainuoti ir pabendrauti. Bendrijos susibūrimuose kalbama tik lietuviškai, tačiau bendrijoje – ne tik lietuviai. Yra ir rusų, kurie gimę ir užaugę Lietuvoje, o dabar labai aktyviai dalyvauja mūsų veikloje. Net lietuviškus tautinius drabužius turi ir didžiuojasi, galėdami jais pasipuošti įvairių švenčių metu“, – pasakoja Murmansko lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas.

Pats Aleksandras kilęs iš Širvintų, todėl labai apsidžiaugė Murmanske suradęs net penkis širvintiškius. Juk ne veltui sakoma – savi marškiniai arčiausiai kūno.

Viešėdamas Utenos rajone, Daugailiuose, A.J.Masiukas dalyvavo miestelio šventėje ir koncertavo daugailiškiams. Puikiai akordeonu grojantis ir širdingas lietuvių liaudies dainas traukiantis vyras sulaukė nuoširdžių plojimų ir pagyrimų, o kai kurioms Aleksandro atliekamoms dainoms pritarė visa salė.

Kad ir kokie būtų likimo keliai ir kur jie nuvestų, bet tikro lietuvio širdies nei laikas, nei atstumas pakeisti negali – pats gražiausias kampelis joje skirtas tėvynei Lietuvai ir jos žmonėms.

P.S. Murmansko lietuvių kultūros bendrijos pirmininkui galima parašyti elektroniniu paštu: masiukas@mail.ru

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija