Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lenkija: naujojo prezidento dar teks palaukti

Petras KATINAS

Balsuoja Krokuvos arkivyskupas metropolitas Stanislavas Dzivišas

Antrajame rinkimų rate dėl Lenkijos prezidento posto varžysis nuosaikus liberalas Donaldas Tuskas (viršuje) ir konservatorius Lechas Kačynskis

Po dešiniųjų jėgų pergalės Lenkijos Seimo rinkimuose visi laukė, kuo pasibaigs praėjusį sekmadienį vykę prezidento rinkimai. Juose savo kandidatūras buvo iškėlę dvylika kandidatų, tačiau niekas neabejojo, kad rinkimų favoritai yra tiktai du: parlamento rinkimus laimėjusių dviejų partijų atstovai – Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Lechas Kačynskis ir Piliečių platformos partijos (PPP) vadovas Donaldas Tuskas. Pirmasis laikomas užkietėjusiu konservatoriumi, tradicinių krikščionių ir patriotinių vertybių šalininku, antrasis vadinamas liberalios ekonominės politikos šalininku. Jo partijos rinkimų programoje skelbiami planai riboti valstybės išlaidas, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, radikali mokesčių reforma. Tuo tarpu TTP lyderiai broliai dvyniai Lechas ir Jaroslovas Kačynskiai deklaruoja didinti piliečių socialines garantijas, pirmiausia žymiai daugiau pinigų skiriant socialinėms programoms. Antrąją kadenciją baigiantis prezidentas A.Kvasnievskis prieš prezidento rinkimus ragino piliečius balsuoti už vienintelį kairiųjų kandidatą Mareką Borovskį, tačiau tai skelbė tiktai dėl „bendro vaizdo“, nes pats netikėjo korupcijoje ir skandaluose paskendusių neokomunistų kandidato sėkme. Todėl A.Kvasnievskis antrajame rinkimų rate kvietė balsuoti už D.Tuską. Beje, ne tik A.Kvasnievskis, bet ir visi, be išimties, apklausų duomenys rodė, kad pirmajame rinkimų rate nė vienas kandidatas negaus 50 proc. balsavusiųjų daugumos ir prireiks antrojo rinkimų rato, kuriame varžysis Teisės ir teisingumo partijos kandidatas L.Kačynskis ir Piliečių platformos lyderis D.Tuskas. Taip ir atsitiko. Sekmadienio rinkimuose už D.Tuską, pirminiais duomenimis, balsavo 36,5 proc., o L.Kačynskį – 33,5 proc. Tai yra trimis procentais mažiau. Prie balsadėžių, kaip ir per praėjusius Seimo rinkimus, atėjo gana mažai lenkų – tiktai apie 40 proc. balso teisę turinčių piliečių. Tokiu piliečiu pasyvumu susirūpinęs ir Lenkijos primas kardinolas Juzefas Glempas.

Taigi naujosios Lenkijos vyriausybės sudėtis ir kas jai vadovaus paaiškės tiktai po antrojo prezidento rinkimų rato spalio 23 dieną. Dėl to jau po Seimo rinkimų tarp TTP ir PPP kilo nesutarimų. Mat, surinkusi daugiau balsų, TTP į premjero postą buvo numačiusi savo lyderio J.Kačynskio kandidatūrą. Ir niekas tam neprieštaravo. Tačiau kilo problema dėl jo brolio Lecho, kandidatavusio į prezidentus. Jam laimėjus rinkimus, susidarytų gana paradoksali situacija – abu broliai užimtų svarbiausius valstybės postus. Todėl Teisės ir teisingumo partija nusprendė pasiūlyti premjero postą mažai kam žinomam ekonomistui, kūrusiam TTP ekonominę programą, K.Marcinkievičiui. Tačiau jeigu L.Kačynskis pralaimės antrąjį prezidento rinkimų ratą, neabejojama, kad jis taps Lenkijos premjeru. Vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru, tokiu atveju, bus paskirtas realiausiu Piliečių platformos kandidatu į premjerus laikytas Janas Rokita.

Kad ir kaip būtų, viena aišku – derybos dėl naujosios Lenkijos vyriausybės tarp dviejų apylygiai gavusių balsų dešiniųjų partijų bus gana nelengvos, nes nuomonės kai kuriais klausimais, ypač dėl ekonominių ir socialinių reikalų, labai skiriasi. Piliečių platformos atstovai nevengia jau dabar kritikuoti koalicijos partnerių, ypač TTP vadovų brolių L. ir J.Kačynskių. Jie kaltinami perdėtu nacionalizmu, kategorišku nusistatymu prieš homoseksualus ir ketinimu grąžinti mirties bausmę už ypač sunkius kriminalinius nusikaltimus. Liberalams iš Piliečių platformos nelabai patinka ir J.Kačynskio dar prieš penkiolika metų paskelbta nuostata įvykdyti visuotinę liustraciją, pakeisti visus, be išminties, komunistinio režimo valdininkus bei paviešinti saugumo agentų pavardes. Tiesa, tokioms J.Kačynskio nuostatoms pritaria ir nemažai PPP būsimųjų parlamentarų. Todėl Lenkijos ir Europos žiniasklaidoje pronozuojama, kad buvusiems komunistams ateina sunkios dienos. Ir ne tik dėl aukštų postų praradimo ar paskelbimo bendradarbiavus su komunistiniu saugumu. Dauguma buvusių komunistų ir kitų kairiųjų per savo valdymo metus taip giliai įklimpo į korupcijos liūną, jog naujajai valdžiai nebus didelio vargo pareikalauti iš jų teisinės atsakomybės.

Skelbiama, kad liberalą D.Tuską daugiausia remia pasiturintys gyventojai, studentai bei aukštąjį išsilavinimą turintys lenkai. Tuo tarpu L.Kačynskio pagrindinė atrama – provincijos gyventojai, mažas pajamas turintieji ir bedarbiai, kurių dabar Lenkijoje yra apie 18-19 proc. Nors L. ir J.Kačynskiai ir vadinami dešiniaisiais radikalais bei buvusio prieškario Lenkijos prezidento ir karo vado maršalo Juzefo Pilsudskio gerbėjais, tačiau net užkietėję kairieji pripažįsta, jog broliai savo politiniu išprusimu, apsiskaitymu turi nedaug lygių tarp kitų Lenkijos politikų. Be to, dar pabrėžiama, kad J.Kačynskis niekada nebuvo sukūręs šeimos ir ne kartą sakęs, kad vienintelė jo mylimoji iki gyvenimo pabaigos yra Lenkija.

EPA-ELTA nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"