| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Šventojo Tėvo katechezė vaikams Mindaugas BUIKA
Benediktas XVI dalijosi vaikystės prisiminimais Gražia Eucharistinių metų paskutiniojo etapo švente galima pavadinti spalio 15 dieną vykusį popiežiaus Benedikto XVI susitikimą su 100 tūkstančių vaikų iš Italijos ir kitų pasaulio šalių, kurie šiemet priėmė Pirmąją Komuniją. Į šį susitikimą Romos Šv. Petro aikštėje (tema Dangaus duona), kuriame kartu su būdingu pamaldumu bei rimtais katechetiniais pokalbiais taip pat netrūko ir pramoginių pasirodymų, jaunuosius Bažnyčios narius atlydėjo jų tėvai ir tikybos mokytojai. Šį kartą savotiškas katechetas vaikams buvo ir pats Šventasis Tėvas, kuris mielai atsakinėjo į jų klausimus apie Eucharistiją ir netgi kalbėjo savo vaikystės metus. Štai, atsakydamas į pirmąjį klausimą, jis aiškino apie įgytus tikėjimo pagrindus ir prisiminė savo Pirmosios Komunijos priėmimą. Tai buvo vieną 1936 metų kovo sekmadienį prieš 69 metus Mūsų buvo beveik trisdešimt berniukų ir mergaičių iš mažo Bavarijos miestelio, kalbėjo iš Vokietijos kilęs Benediktas XVI. Skaisčiai švietė saulė, bažnyčia buvo gražiai išpuošta ir grojo muzika bet brangiausias mano prisiminimas yra tai, kad supratau, jog Jėzus įžengė į mano širdį, Jis aplankė mane ir su Jėzumi taip pat Dievas buvo su manimi. Ši meilės dovana yra tikrai brangesnė už visą kitą gyvenime. Pasakodamas apie savo draugystės su Jėzumi pradžią, Šventasis Tėvas sakė, jog Pirmosios Komunijos priėmimo dieną jis, būdamas tik devynmetis berniukas, pasižadėjo: Viešpatie, aš visuomet noriu būti su Tavimi, bet pirmiausia noriu, kad Tu būtum su manimi. Popiežius vaikams patvirtino, kad ši ištikimybė liko per visą jo gyvenimo kelionę ir dėkui Dievui, Viešpats laikė mane už rankos, vesdamas netgi sunkiausiose situacijose. Viena maža mergaitė uždavė Benediktui XVI labai praktišką klausimą: kodėl reikia eiti išpažinties prieš priimant Komuniją, jeigu mūsų nuodėmės beveik visada yra tos pačios. Kad šis klausimas dažnai kyla ne tik vaikams, galime matyti iš to fakto, jog prie Dievo stalo per pamaldas veržiasi beveik visi jų dalyviai, tuo tarpu prie klausyklos retai kurį pamatysi. Todėl galima suprasti, kodėl Šventasis Tėvas nusišypsojo prieš atsakydamas į šį atrodytų naivų, bet protingą klausimą. Iš tikrųjų mūsų nuodėmės beveik yra tos pačios, sakė jis. Tačiau ar mes nevalome savo namų, savo kambario bent kartą per savaitę, nors dulkės ar purvas yra visada tie patys? Jeigu mes taip nedarytume, nešvarumas imtų kauptis, nors gal to ir nematytume. Taip pat yra ir su sielos reikalais: negalima pasitenkinti savimi, bet būtinas nuolatinis apsivalymas, nuolatinė dvasinė pažanga. Pripažinęs, kad išpažintis yra būtina tik po sunkios nuodėmės, Popiežius aiškino, jog labai naudinga eiti išpažinties reguliariai, taip palaikant sielos švarumą ir grožį, o kartu palaipsniui siekiant brandos gyvenime. Išpažintis padeda palaikyti nuolat atvirą sąžinę, ugdyti savąjį dvasingumą ir žmogiškumą. Susitikimo su eucharistiniu Jėzumi tikrumas ir svarba Taip pat aktualus klausimas, kurį Šventajam Tėvui uždavė vienas berniukas, norėdamas dar kartą pasiaiškinti dėl Kristaus realaus buvimo Eucharistijoje. Kaip Jis ten gali būti, jeigu aš Jo nematau? klausė mažasis katalikas ir vėl sukėlė Benedikto XVI šypseną. Aiškindamas šį tikėjimo slėpinį Popiežius patvirtino, kad mes negalime Jo matyti, tačiau yra daug dalykų, kurių negalima matyti, bet jie egzistuoja ir yra esminiai. Pavyzdžiui, mes negalime matyti savo proto ir gabumų, bet jie egzistuoja ir mes galime kalbėti ir mąstyti. Be to, negalime matyti fizikinių reiškinių, pavyzdžiui, elektros, tačiau jaučiame jos poveikius, tokius kaip šviesą. Daugelio giliausių dalykų negalime matyti, bet mes matome ir jaučiame jų pasekmes. Prisikėlusiojo Viešpaties mes irgi nematome savo akimis, bet žinome, kad ten, kur Jis yra, žmonės keičiasi, tampa geresni, geba susitaikyti ir taikiai sugyventi. Dar viena mergaitė Šventajam Tėvui uždavė klausimą dėl reiškinio, gerai žinomo šiuolaikinėje, ypač komunistinėje Rytų Europos visuomenėje: vaikai katechizuoti, lanko tikybos pamokas ir pasirengę eiti į sekmadienio šv. Mišias, tačiau jų tėveliai, buvusio valstybinio ateizmo paveikti ar dėl praktinio materializmo poveikio, nutolę nuo Bažnyčios ir savo tikėjimo nepraktikuoja. Mažajai katalikei paklausus, ką ji turi daryti, kad ir tėveliai eitų į šventadienio pamaldas, Popiežius paaiškino, kad ji turi su tėveliais pasikalbėti ir parodyti jiems didelę meilę ir didelę pagarbą. Pasakyk jiems: brangi mamyte, brangus tėveli, ar žinote, kad tai yra labai svarbu mums visiems, taip pat ir jums. Mes ten (bažnyčioje) susitiksime su Jėzumi. Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su vaikais buvo pradėtas liturginiu pasveikinimu, po kurio vyko Žodžio liturgija su Evangelijos pagal Luką skaitiniu apie duonos ir vyno stebuklingą padauginimą. Po Šventojo Tėvo katechetinio pokalbio su vaikais, maldininkų pilnoje Šv. Petro aikštėje surengtos Eucharistijos pagarbinimo pamaldos. Buvo išstatytas Švč. Sakramentas, vyko jo adoracija. Popiežius vaikams paaiškino, kad adoruoti, vadinasi, pripažinti, kad Jėzus yra Viešpats, mūsų gyvenimo centras. Melstis eucharistiniam Jėzui, vadinasi, sakyti: Jėzau, aš esu Tavo, aš niekada nenoriu prarasti šios draugystės, šios vienybės su Tavimi. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, kad buvimas be Dievo yra žalingas trūkumas, nes Jis yra mūsų gyvenimo šviesa ir vadovas, kurio mums labai reikia. Įspūdingo susitikimo pabaigoje popiežius Benediktas XVI suteikė vaikams eucharistinį palaiminimą. Atsisveikindamas Šventasis Tėvas apkabino arčiau buvusį dešimtmetį berniuką ir dėkojo visiems už šią tikėjimo šventę. Renginyje buvo juntama ir neseniai mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II dvasia, kuris taip pat mėgo bendrauti su vaikais, ir tų susitikimų filmuota medžiaga buvo demonstruojama Šv. Petro aikštėje pastatytame didžiuliame ekrane. Popiežiaus Benedikto XVI, kuris šiemet rugpjūtį Kelne dalyvavo Pasaulio jaunimo dienų renginiuose, susitikimai su jaunais žmonėmis vėl tampa gražia tradicija.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |