Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parapija
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mirė „perestroikos“ patriarchas A. Jakovlevas

Aleksandras Jakovlevas – vienas iš M.Gorbačiovo bendražygių jo Pertvarkos pradiniame etape Eltos nuotrauka

Antradienį mirė sovietinės „perestroikos“ patriarchu laikomas Aleksandras Jakovlevas, kuris kartu su Komunistų partijos vadovu Michailu Gorbačiovu sovietų imperijoje ėmėsi įgyvendinti pertvarkos politiką. Jam buvo 81-eri. Rusams, kurie devintojo dešimtmečio pabaigoje su nežinomybe stebėjo Komunistų partijos vadovo M. Gorbačiovo atsargius bandymus įkvėpti naują gyvybę sovietinei imperijai, A. Jakovlevas buvo „liberalus“ reformų veidas.

„A. Jakovlevo mirtis yra didelė netektis visiems, kurie savo gyvenimus susiejo su kova dėl laisvės ir demokratijos“, – pareiškė M. Gorbačiovas.

Mažame sovietinės pertvarkos šalininkų rate A. Jakovlevas buvo atsakingas už „glasnost“ (atvirumo) politiką – vienintelį tikrai sėkmingą „perestroikos“ elementą. Jis suvaidino lemiamą vaidmenį įgyvendinant daugybę drąsių projektų, padėjusių pagrindus nepriklausomai Rusijos žiniasklaidai, bei apsaugojo rašytojus, teatro vadovus bei filmų kūrėjus, kurie pirmieji išdrįso mene sukritikuoti komunistų dogmas. Vadovaudamas Kremliaus komisijai, atsakingai už politinių aukų reabilitaciją, A. Jakovlevas padėjo atskleisti diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais įvykdytus žiaurumus. Jis taip pat vadovavo komisijai, kuri viešai paskelbė Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, pagal kuriuos buvo padalyta Lenkija, o Maskva aneksavo Baltijos valstybes.

1991 metų birželį A. Jakovlevas kartu su kitu sovietinių reformų šalininku – tuometiniu užsienio reikalų ministru ir būsimu Gruzijos prezidentu Eduardu Ševarnadze – perspėjo M. Gorbačiovą apie gresiantį griežtų pažiūrų šalininkų perversmą. A. Jakovlevas Komunistų partiją paliko likus vos kelioms dienoms iki 1991-ųjų rugpjūčio pučo. Taip baigėsi jo politinė karjera.

Velionio karjerai itin didelės reikšmės turėjo šeštojo dešimtmečio pabaigoje, Nikitos Chruščiovo valdymo metais, padvelkę liberalūs vėjai. Jis buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuriam leista Jungtinėse Valstijose vienerius metus (1958 – 1959 m.) studijuoti tarptautinių santykių discipliną.

M. Gorbačiovas į savo būsimąjį sąjungininką A. Jakovlevą dėmesį atkreipė 1983-iaisiais, kai aukšto rango partijos pareigūnai apsilankė Kanadoje, kurioje A. Jakovlevas ėjo Sovietų Sąjungos ambasadoriaus pareigas.

Netgi dabar Kremliaus politikai, kurie gailisi Sovietų Sąjungos žlugimo, neneigia jo svarbaus vaidmens Rusijos istorijoje.

Pagal Reuters-ITAR-TASS-ELTA

© 2005 "XXI amžius"