|
Kaip seniau laikraščius platinome?
Prisimenu, berods 1933 ar 1934 metais į Aleksandravėlę (Rokiškio r.) buvo atkeltas jaunas energingas klebonas kun. Konstantinas Šimašius. Šio krašto žmonės buvo suvargę: žemės blogos, aukštos kalvos, prie jų balos, karklais apaugusios. Žemės po kelis hektarus turėjo, o šeimos gausios. Vieni dar mažus vaikus pas ūkininkus piemenauti leido. Dalis suaugusiųjų ėjo į Latviją uždarbiausi. Kiti vargo savo tėviškėse. Visi žmonės buvo labai pamaldūs, prastai apsirengę sekmadieniais į bažnyčią ėjo. Ne vieno kelnės lopytos, švarkų rankovės apspurusios, bet bažnyčia pilna žmonių.
Klebonas kun. K.Šimašius buvo knygų, laikraščių mėgėjas: pats ne tik juos skaitė, bet ir kitus pratino. Norėjo, kad kuo daugiau visi skaitytų. Daug buvo senų žmonių, kurie vos paskaitė. Jaunimas mažiau tuo domėjosi, nes neturėjo pinigų. Vaikiški laikraščiai buvo labai patrauklūs, bet nebuvo už ką prenumeruoti jų.
Rudenį klebonas pareigingesnius mokinius grupelėmis suskirstė ir pasiuntė po kaimus prenumeratorių rinkti. Mokiniai ne pas vieną atėję išgirsdavo, kad pinigų neturį. Gal keliolika kiaušinių turit? klausdavo mokinukai. Kiaušinių yra, ir po keliolika surinkę nešdavo žydams. Už tuos pinigus užsisakydavo laikraščių. Visi gautais laikraščiais džiaugdavosi. Tais laikais laikraščiai buvo pigūs. Lurdas du litai. Mūsų laikraštis penki litai. Šis mėnesinis žurnalas buvo gana įdomus. Metų pabaigoje prenumeratoriai gaudavo kalendorių ir šventųjų paveikslėlių. Mes, vaikai, nemažai kiaušinių surinkdavome, todėl žmonės daug laikraščių skaitydavo. Aktyvesnius mokinukus klebonas pagirdavo, kai kuriuos sienlaikraštyje pagerbdavo. Iš pradžių gal sunkiau buvo. Vėliau vieni kitiems nepasiduodavome. Greitai Aleksandravėlės kraštas Mūsų laikraščio prenumerata pirmavo.
Jei jau praradome Katalikų pasaulį, susigriebkime nors XXI amžių išlaikyti. Prasideda prenumerata kitiems metams. Ir vyresni, ir jaunimas turi jausti pareigą užsiprenumeruoti laikraštį, kad nors aštuonis-dešimt tūkstančių egzempliorių pasiektų.
Pradžia visada sunki, bet tolesnis kelias kita linkme krypsta.
Jonas TALUTIS
Rokiškio rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|