|
Berlyne tvyro nežinomybė
Petras KATINAS
Po ilgų ir įtemptų derybų po įvykusių Bundestago rinkimų dėl didžiosios koalicijos sudarymo tarp rinkimus laimėjusių krikščionių demokratų ir nedaug nuo jų atsilikusių dvi kadencijas valdžiusių socialdemokratų, buvo paskelbta, jog susitarta, kad abiejų partijų atstovai pasidalys ministrų postus po lygiai. Pasirodo, kad vadinamosios istorinės koalicijos likimas pakibo ant plauko. Smūgį didžiajai koalicijai pirmiausia sudavė kanclerio Gerhardo Šrioderio artimiausias bendražygis Socialdemokratų partijos pirmininkas Francas Miuntefėringas. Jis netikėtai pareiškė, kad artimiausiomis dienomis atsistatydins iš partijos pirmininko posto, todėl faktiškai nutraukė derybas dėl dvipartinės vyriausybės sudarymo. Nors socialdemokratų lyderio atsistatydinimo priežastis visai kita ir tai nėra nenoras dalyvauti koalicijoje su krikščionimis demokratais. Pasirodo, kad Vokietijos socialdemokratų partija faktiškai suskilo ir joje viršų ima kairysis prokomunistinis sparnas. Šio sparno lyderiai ėmė atvirai reikšti nepasitenkinimą ne tik galima koalicija, bet ir kanclerio G.Šrioderio ir partijos lyderio F.Miuntefėringo politika. Esą jie išdavė kairiųjų idealus ir ėmė atstovauti buržųjų interesams.
Savo ruožtu vienas įtakingiausių Vokietijos krikščionių demokratų politikų, Krikščionių socialinės sąjungos Krikščionių demokratų partijos dukterinės partijos lyderis, Bavarijos žemės ministras pirmininkas Edmundas Štoiberis pareiškė, jog atsisako jam numatyto ekonomikos ministro posto. Pasak E.Štoiberio, jis geriau pasitarnausiąs Vokietijai, jeigu išliks Bavarijos žemės premjeru.
Tad derybos dėl didžiosios koalicijos turi prasidėti iš naujo. Visa bėda, jog atsistatydinus socialdemokratų lyderiui ir labai įtakingam krikščionių demokratų veikėjui, nežinia kas ir su kuo derėsis. Todėl pakibo ore klausimas, ar krikščionių demokratų lyderė Angela Merkel taps Vokietijos kanclere. Kaip teigė artimiausias A.Merkel bendražygis, Krikščionių demokratų frakcijos Vokietijos Bundestage pirmininko pavaduotojas Volfgangas Bosbachas, A.Merkel siekia, kad derybos būtų tęsiamos. Bet tuo pačiu V.Bosbachas reikšmingai pridūrė, jog derybos gali žlugti ir toliau naujosios Vokietijos vyriausybės sudarymas atsidurtų aklavietėje. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai įžiūri ir kitas vyriausybės formavimo galimybes. Pavyzdžiui, krikščionys demokratai gali susitarti su Laisvųjų demokratų partija, o socialdemokratai su buvusiais savo partneriais žaliaisiais. Tačiau tokiu atveju vargu ar tokia vyriausybė išsilaikytų, o gal ir nebūtų patvirtinta parlamente.
Blogiausias variantas, apie kurį, deja, Vokietijoje vis dažniau kalbama nauji Bundestago rinkimai. Tokių įvykių eiga būtų labai nenaudinga Vokietijos, išgyvenančios ekonominį nuosmukį, didėjančią socialinę įtampą, nedarbo augimą, žmonėms. Tokie procesai galingiausioje ES valstybėje neabejotinai sukels naujų problemų ir ES viduje, kurių ir taip per akis. Juk gruodžio mėnesį turi įvykti oficialus ES šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame turėtų būti svarstomi labai svarbūs klausimai. Visų pirma dėl ilgalaikio 2007-2013 metų ES biudžeto.
© 2005 "XXI amžius"
|