|
Nesvarbu, kas atsitiko, svarbiausia kaip raportuosi
Petras KATINAS
Šiuo principu nuo seno naudojosi Sovietų Sąjungos armijos, saugumo, jau nekalbant apie partinės nomenklatūros veikėjus, vadai. Apskritai tokių nerašytų absurdiškų taisyklių Rusijoje anksčiau buvo gausybė. Dar L.Brežnevo stagnacijos metais pašaukti vadinamiesiems apmokymams atsarginiai, iš Lietuvos nuvežti į karinį dalinį Kazachstane, neteko žado išvydę ant kareivinių sienos plakatą: Kulka kvailė, durtuvas šaunuolis! (Pulia dura, štyk molodec!). Tokių šūkių prieš daugybę metų sugalvojo geriausiu rusų karvedžiu paskelbtas generalisimas Suvorovas. Pasirodo, jis išliko ir raketų, ir atominių bombų amžiuje.
Dabar, vykstant nesibaigiančiam karui Čečėnijoje, Rusijos specialiosios tarnybos, saugumas, vidaus reikalų kariuomenė vos ne kasdien skelbia apie savo laimėjimus kovoje su čečėnų teroristais. Ypač liaupsinamos neva specialios operacijos, kada surandami ginkluotės sandėliai su fugasinėmis bombomis, nuodingomis medžiagomis, būtinai pridedant, jog tuose sandėliuose, šalia ginklų ir bombų, rasta daug islamistų literatūros. Tačiau ne tik čečėnų kovotojai bei prasiskverbę į Čečėniją drąsūs rusų žurnalistai jau seniai nustatė, kad tuos išreklamuotus sandėlius su ginklais ir nuodingomis medžiagomis suorganizavo patys rusų saugumiečiai. Jeigu užsienio žiniasklaidoje pasirodys pranešimas apie riciną, laukite iš saugumo vadų pranešimo, jog stambi šių nuodų partija, dargi jų fabrikas, surastas Čečėnijos kalnuose, ironizuoja žurnalistas Ruslanas Isakovas. Aišku, būna ir gana sudėtingų kombinacijų, kurias FSB vadovai vadina spec. operacijomis. Tai tokios operacijos, kai Čečėnijos kaimyniniame Dagestane pagrobiami iš savo namų žmones, apsirengę rusų kariškių uniformomis, o po mėnesio tie pagrobtieji randami nužudyti Čečėnijoje su baisių kankinimų žymėmis ir kontroliniais šūviais į galvą. Bemat skelbiama, jog tai čečėnų banditų darbas.
Beje, Rusijos šaunieji kareiviai ir propagandininkai labai pamėgo skelbti apie teroristų keliamus baisius pavojus ypač valstybinių švenčių ar iškilmių išvakarėse. Skelbiami tariami čečėnų karo vadų pareiškimai, o vėliau pranešama apie tai, kaip sumaniai čekistai likvidavo tų teroristų užmačias. Taip buvo artėjant pergalės dienos minėjimui Maskvoje. Lubiankos specialistai ištrimitavo, kad čečėnų karo vadai Basajevas, Umarovas ir Sadulajevas pasiuntė į Maskvą sprogmenų prikimštus automobilius. Žinoma, po to tie automobiliai buvo surasti.
Raportavimo menu ir galima paaiškinti visą tą netvarką, vykstančią Rusijos armijoje. Rusų generolai per tuos raportus vyresnybei pasiekė tokio tiesiog stulbinančio tobulumo. Jie net įsigudrino gauti aukštus valstybinius apdovanojimus ordinus ir papildomas žvaigždes ant savo antpečių. Konkrečiai, už Nord ost teatro ir Beslano mokyklos įkaitų dramą. Tai juk tų generolų ir pulkininkų įsakymu šimtai žmonių buvo mirtinai užnuodyti nežinomomis dujomis, o Beslano mokinukai žuvo ne nuo teroristų, o nuo gelbėtojų kulkų ir granatų.
Prieš gegužės 9-osios iškilmes generolas Šabalkinas pranešė, kad viename pavogtame, bet surastame greitosios pagalbos automobilyje rasti sprogstamų medžiagų pėdsakai. Dėl to buvo labai apribotas Maskvoje greitosios pagalbos automobilių judėjimas. Ir, žinoma, pradėtas vykdyti gyventojų evakuacijos planas, kuris jau buvo vykdomas prieš 1980 metų Maskvos olimpiadą. Gyventojų judėjimo suvaržymai gegužės 9-ąją ir kitomis didžiosios pergalės minėjimo dienomis labai priminė Čečėnijoje vykdomus valymus (začistkas).
Kita vertus, Rusijos armijos ir FSB generolų raportai apie aptiktus slaptus sprogmenų sandėlius Kabardinų Balkarijoje ar Karačiajų Čerkesijoje, giriantis, jog taip buvo likviduoti būsimųjų teroristinių išpuolių lizdai, kelia tiktai juoką. Juk FSB generolai per visas žiniasklaidos priemones trimituodami apie teroristų planus ir būsimus jų taikinius, tuo pačiu ir įspėja pačius teroristus, kad jie pakeistų savo planus. Pasak vieno britų apžvalgininko, susidaro įspūdis, jog generolai, skelbdami apie savo laimėjimus surenkant sprogmenų maišus, užkastus žemėje, ir galimas tų sprogmenų panaudojimo vietas, laiko visus savo piliečius idiotais.
Lapkričio pabaigoje Čečėnijoje numatomi parlamento rinkimai. Todėl optimistiniai okupacinės rusų armijos generolų pranešimai apie vis labiau besistabilizuojančią padėtį Čečėnijoje pilasi vos ne kasdien. Tačiau kas iš tiesų vyksta Čečėnijoje, nenori žinoti nei Europa, nei pagaliau Amerika. Kremlius pasiekė, jog pasaulis pamirštų apie Čečėniją, ir į visus žmogaus teisių gynėjų priekaištus dėl demokratinio pasaulio pasyvumo atsako, jog tai yra Rusijos vidaus reikalas. Kaip pažymi Vokietijos laikraštis Neue Westfallische Zeitung, Kremlius padarė viską, kad pasaulis pamirštų Čečėnijos karą ir genocidą. Tačiau čečėnai dabar kenčia kur kas daugiau nei nepriklausomybės karo pradžioje.
Vokietijoje veikianti Tautų, atsidūrusių sunaikinimo pavojuje, draugija savo laiške JT žmogaus teisių komisarui rašo: Tai aiškus cinizmas, jog šiais metais JT vienbalsiai priėmė dvi Rusijos pateiktas rezoliucijas, kuriose įkaitų grobimas smerkiamas kaip teroristinis nusikaltimas ir rasizmas. Rusija pati nuolat vykdo žmonių įkaitų grobimą Čečėnijoje. Rusijos armija ir jų marionetės nuolat paima įkaitais čečėnų kovotojų žmonas ir vaikus. 2005 metų kovą Rusijos generaliniam prokurorui Ustinovui pasiūlius, įkaitais buvo paimti nužudyto Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo giminaičiai. Jų likimas iki šiol nežinomas.
Laikraštis Neue Westfallische Zeitung paskelbė vokiečių fotografo Jurgeno Ešero įspūdžius iš Čečėnijos. Jis buvo įleistas vienai vokiečių organizacijai statant sugriautame Grozne vaikų kliniką ir našlaičių namus. J.Ešeras pažymi, jog rusų okupuota Čečėnija atrodo siaubingai. Iš Grozno liko vieni griuvėsiai, o juose siautėja rusų kariuomenė. Čečėnams uždrausta net laisvai judėti jų pačių sostinėje. Kiekviename žingsnyje okupantų blokavimo postai. Okupantai kovos su teroristais dingstimi susprogdino vienintelę mieste vaikų ligoninę, ir niekas nė negalvoja jos atstatyti. Čečėnijoje rusų agresoriai sunaikino visą infrastruktūrą, rašo vokiečių fotografas ir pateikia vietinių čečėnų esamos padėties vertinimus. Štai vienos čečėnų mokytojos žodžiai: Savo šalyje mes esame niekas. O jūs, kaip užsienietis, penkis kartus niekas.
© 2005 "XXI amžius"
|