Nusipelnęs Lietuvai ir Bažnyčiai
Vatikane minimos kardinolo Antonio Samorė 100-osios
gimimo metinės
|
Popiežius Jonas Paulius II
ir kardinolas Antonis Samorė
|
|
Kardinolas Antonis Samorė
bendrauja su jaunimu
|
|
Kardinolas Antonis Samorė
|
Gruodžio 5 dieną minėjome kardinolo Antonio Samorės 100 -ąsias gimimo metines. Kardinolas A. Samorė liudijo ypatingą prisirišimą prie lietuvių ir Lietuvos Bažnyčios, rėmė lietuvius išeivius Vakarų Europoje, ypač Italijoje gyvenančius lietuvius ir užtarė Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje persekiojamą Bažnyčią.
A. Samorė gimė 1905 metais Šiaurės Italijoje, Parmos provincijos Bardi miestelyje. Būdamas 11 metų įstojo į Piacenzos vyskupijos mažąją seminariją, o 1928 m. birželio 10 d. gavo kunigystės šventimus. A. Samorė savo diplomatinę karjerą bei pažintį su Lietuva pradėjo 1932 metais Šventojo Sosto apaštalinėje nunciatūroje Kaune. Po kelių dešimtmečių, jau kaip aukštas pareigas ėjęs Vatikano hierarchas arkivyskupas ir kardinolas, jis ypatingą dėmesį skyrė lietuvių ir Lietuvos Bažnyčios globai.
Popiežiai įvertino kardinolo Samorės diplomatinius talentus ir skyrė jį į atsakingiausius Šventojo Sosto postus bei pavesdavo jam sudėtingas užduotis. 1938 metais monsinjoras A. Samorė buvo pakviestas dirbti Vatikano Valstybės sekretoriate, nuo 1947 iki 1950 metų dirbo Apaštalinės delegatūros Junginėse Amerikos Valstijose patarėju, 1950 metais gavo vyskupo šventimus bei buvo paskirtas apaštaliniu nuncijumi Kolumbijoje. Po trejų metų darbo Lotynų Amerikoje vyskupas Samorė grįžo į Vatikaną, kur buvo paskirtas eiti Šventosios Nepaprastųjų Bažnyčios reikalų kongregacijos sekretoriaus bei Popiežinės Rusijos komisijos pirmininko pareigas. 1967 m. birželio 26 d. arkivyskupas A. Samorė, kaip ir arkivyskupas Karolis Vojtyla, iš popiežiaus Pauliaus VI rankų priėmė kardinolo insignijas. Tais pačiais metais jis paskirtas Sakramentų kongregacijos prefektu, o 1974 metais Šv. Romos Bažnyčios archyvistu ir bibliotekininku. Tik ką išrinktas popiežius Jonas Paulius II pasirinko kardinolą A. Samorę savo asmeniniu pasiuntiniu tarptautinei Lotynų Amerikos krizei spręsti. Popiežiaus ypatingojo pasiuntinio tarpininkavimo misija padėjo ne tik išvengti naujo karo Lotynų Amerikoje, bet dar labiau pagerinti kaimyninių valstybių draugystę ir bendradarbiavimą. Šias pastangas įvertindamos, tiek Čilė, tiek Argentina ne vienai aukštajai mokyklai suteikė kardinolo A. Samorės vardą, o abi valstybes jungiančią tarptautinę perėją pavadino Paso International Cardenal Antonio Samore.
Visos šios atsakingos pareigos nė kiek nekliudė kardinolui A. Samorei nuoširdžiai rūpintis Lietuvos Bažnyčios reikalais. Šaltojo karo metais, kai tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Bažnyčios negalėjo būti normalių ryšių, kardinolas Samorė stengėsi užmegzti asmeninius kontaktus su Lietuvos hierarchais ir Romoje gyvenančiais kunigais. Kardinolas Samorė garsino Lietuvos vardą kur tik galėjo. 1965 metais, dar būdamas arkivyskupu, A. Samorė suteikė vyskupo šventimus Juozui Matulaičiui-Labukui ir Pranui Braziui, MIC. Pastarasis buvo paskirtas vyskupu Europos lietuvių reikalams.
A.Samorės paramos dėka užsienio lietuviai vienoje iš Romos Šv. Petro bazilikos kriptų įkūrė Lietuvos kankinių koplyčią, kurią 1970 metais palaimino popiežius Paulius VI. Tačiau bene ryškiausiai savo prisirišimą ir pagarbą lietuviams kardinolas Samorė paliudijo savo gimtajame miestelyje Bardi, kur pastatė Jaunimo namus ir šių patalpų apdailos leitmotyvu parinko Lietuvos istorijos temą. Jaunimo namų konferencijų salės pagrindinė puošmena yra dailininko Dilvo Lotti freska, vaizduojanti istorinę XV amžiaus Lietuvą, o Jaunimo namų Gailestingumo Motinos koplyčia kardinolo iniciatyva buvo papuošta Vilniaus Aušros Vartų Madonos stilizuotu atvaizdu. Viena iš Bardi miestelio centrinių gatvių pavadinta Lietuvos vardu Via Lituania tai irgi kardinolo A. Samorės nuopelnas.
Oficialus kardinolo A. Samorės šimtųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo dar birželio 25 dieną parodos atidarymu Bardi miestelio pilies salėse, o spalio 6 dieną šio miestelio bažnyčioje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios bei įvyko knygos apie kardinolą Samorę pristatymas Lietuvos vardu pavadintoje Jaunimo namų salėje. Šių iškilmių metu Romos Popiežiškosios šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vicerektorius kun. Petras Šiurys perskaitė Vilniaus metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio laišką. Prakalbą susirinkusiems sakė ir ambasadorius emeritas prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis.
Gruodžio 6 dieną Vatikano Šv. Petro bazilikos kriptoje kardinolas A.Sodanas aukojo šv. Mišias 100-osioms kardinolo A. Samorės gimimo metinėms.
Prieš dvejus metus Vatikane ir Bardi miestelyje taip pat buvo paminėtos ir dvidešimtosios kardinolo A. Samorės mirties metinės.
Pagal VR
© 2005 "XXI amžius"
|