Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Neįprasti vilniečio pasižymėjimai

Bronius VERTELKA

Taip turėtų atrodyti Pandėlio bažnyčios bokštai

Pandėlio Švč. M. Marijos Vardo bažnyčia

„Atėjusiam žmogui į šį pasaulį iškeliamos svarbios užduotys. Teks jam išauginti vaikus, pastatyti būstą ir pasodinti medį. Visa tai sugebėjau įvykdyti, todėl, kol vaikštau šia žeme, turiu dar kažką padaryti“, – sakė vilnietis Albinas Jasiūnas. 72 metų pensininkas sumanė atstatyti Pandėlio bažnyčios bokštus.

Neatstatomai sudarkė karas

Du Švč. M. Marijos Vardo bažnyčios bokštai buvo nuversti Pirmojo pasaulinio karo metais. Paleistas artilerijos sviedinys taip juos sudarkė, kad neįmanoma buvo jų atstatyti, ir jie kėlė grėsmę žmonėms. Tuometinis klebonas sušaukė parapijos tarybą ir kartu nusprendė bokštus visiškai nugriauti ir naujų pastatymui pradėti rinkti lėšas. Ėjo 1922 metai. Lietuva vos kėlėsi po karo. Surinktas aukas pradangino bankas, jį nacionalizavus rusams.

A.Jasiūnas, kartą vartydamas savo mokytojo Alfonso Gaškos archyvą, netikėtai užtiko l908 metais darytą nuotrauką, kurioje Pandėlio bažnyčia tebėra su dviem bokštais. Tai suintrigavo Pandėlio parapijos Vilkelių kaime, neturtingoje valstiečių šeimoje, anksčiau augusį vilnietį. Archyvuose jis rado duomenų, kas bokštams atsitiko.

Pradžiugino skambutis iš Tautos fondo

Pensininkas raštu, kuris buvo perskaitytas bažnyčioje, kreipėsi į pandėliečius, jog reikia atstatyti bažnyčios bokštus. Tokiam sumanymui buvo vieningai pritarta. Buvo sudaryta dešimties žmonių iniciatyvinė grupė, kurios pirmininku išrinktas A.Jasiūnas. Kaip juridinis asmuo ji buvo įregistruota Rokiškio rajono savivaldybėje, banke atidaryta jos sąskaita. Savo sutaupytu vienu tūkstančiu litų pirmasis ją pradėjo A.Jasiūnas. Atsirado sekėjų. Nemažą sumą aukojo pandėlietė pensininkė Bronė Blažienė, vyras iš vieno parapijos kaimo. Reikalingų pinigų rinkimas būtų užsitęsęs ilgai. A.Jasiūnas pasiekė JAV ir ten gyveno pusmetį. Būdamas už Atlanto, jis nesėdėjo sudėjęs rankų. Viešint užsienyje, ypač jį pradžiugino telefono skambutis iš Tautos fondo, kuris pasiryžo remti gražų vilniečio sumanymą ir tam reikalui skirti 50 tūkst. dolerių. Įtakos tam turėjo „XXI amžiuje“ išspausdintas pokalbis su A.Jasiūnu, kuriame buvo gvildenamos atsiradusios problemos renkant lėšas. Kaune leidžiamas vienintelis Lietuvos katalikų laikraštis ten tarp skaitytojų yra pakankamai populiarus.

Nelaukia, kol bus įvestas euras

Grįžęs į Lietuvą, A.Jasiūnas rado firmą, kuriai suteikta teisė projektuoti kultūros vertybių objektus. Toks projektas jau parengtas ir suderintas su reikiamomis instancijos. Su juo supažindintas ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Imtis bokštų atstatymo darbų sutiko sostinės akcinė bendrovė „Montuotojas“. Panevėžyje veikia šios įmonės filialas. Jo žmonės buvo nuvykę į Pandėlį. Dabar liko gauti leidimą statyti.

Dauguma reikalingų darbų bus atlikta Panevėžyje. Sniegui nutirpus darbai bus tęsiami bažnyčios šventoriuje. Bokštai bus iš metalo apkalti medinėmis dailylentėmis, kaip ir kažkada buvę, nes jau trečią šimtmetį pradėjusi bažnyčia yra Lietuvos kultūros paveldo objektas. A.Jasiūnas norėtų, kad bokštai būtų atstatyti iki Šv. Onos atlaidų, tačiau tą įgyvendinti tikriausiai bus sunku dėl lėšų stokos, staiga pakilus statybinių medžiagų ir statybos darbų kainoms.

Darbus teks spartinti, kad suspėtų iki euro įvedimo. Ir taip sukauptas lėšas sekina brangstantys darbai ir statybinės medžiagos. Kiek trūks lėšų, jų A.Jasiūnas tikisi surinkti.

Pastatė kryžių, ketina išleisti knygą apie Pandėlį

Prieš keletą metų Pandėlio bažnyčios šventoriuje A.Jasiūno dėka buvo pastatytas kryžius iš ąžuolo, kurio kamiene išdrožta Motina Lietuva, ant rankų laikanti vaiką. Tokį medžio dirbinį vilnietis skyrė Sibiro tremtiniams, politiniams kaliniams ir Pandėlio krašto partizanams. Ąžuolinis kryžius gali išstovėti nors ir šimtą metų.

A.Jasiūnas surengė dvi ekspedicijas po savo gimtąjį kraštą, kuriose dalyvavo Vilniaus istorikai, universiteto dėstytojai, Pandėlio inteligentijos atstovai. Ekspedicijose buvo kaupiama medžiaga apie šią Rokiškio rajono vietovę, užrašomi atsiminimai apie pokarį, sovietinius metus. Senesnių laikų duomenų rasta archyvuose. Knyga apie Pandėlį turėtų pasirodyti atėjus Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui.

Tiek darbų sugebėjo nuveikti žmogus, kuris patyrė kraupią autoavariją, dešimt dienų išgulėjęs komos būsenos, vadavęsis iš mirties nagų. Vilnietis džiaugiasi kiekvienu pasirodančiu „XXI amžiaus“ numeriu. Redakcijos kolektyvui ir visiems šio laikraščio skaitytojams jis prašė perduoti geriausius linkėjimus artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Vilnius – Pandėlys

© 2005 "XXI amžius"