| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Panevėžio vyskupijoje Anykščių dekanate Laimingas žmogus, kurs viršūnėn skrenda
Anykščiai. Lapkričio 27 diena netikėtai sujungė net tris parapijas. Nuo šios dienos buvęs Anykščių Šv. apašt. evang. Mato bažnyčios vikaras kun. Simas Maksvytis tapo Kėdainių rajono Truskavos Šventosios Dvasios parapijos klebonu bei Anciškio Šv. apašt. evang. Mato parapijos administratoriumi. Ir sunku, ir lengva kalbėti apie kunigo Simo praleistus aštuonerius metus Anykščiuose. Sunku, nes visus žodžius lydi atsisveikinimo graudulys Lengva, nes yra ką pasakyti Išties mūsų chaotiškame, iškrikusiame gyvenime nedaug yra žmonių, kurie gyvenimo prasme laikytų įsipareigojimą savo pašaukimui ir žmonėms, ieškantiems tikrųjų vertybių. Kunigas Simas šių savo įsipareigojimų nedeklaravo skambiais žodžiais, bet kantriai nešė kasdienių priedermių naštą, buvo visur ir su visais; ten, kur jo labiausiai reikėjo: laimingiausiais ir liūdniausiais žmogaus gyvenimo momentais, bažnyčioje ir mokykloje, stovyklose su jaunimu ir miesto renginiuose. Kaip niekas kitas pažino visus Anykščius ir anykštėnus: kasmet lankytasi kiekvienuose namuose, su kiekvienu kalbėtasi, džiaugtasi ir guosta, visur palikta dalelė savęs, visur tapta artimu ir laukiamu Stebino kunigo bendravimo lengvumas, mokėjimas užmegzti kontaktą su bet kokiu žmogumi, ar senu, ar jaunu. Tokiu nuoširdžiu bendravimu ir savo paprastumu bei šiluma kunigas Simas užkariavo anykštėnų širdis, sugebėjo patraukti tikintį ir netikintį, nes savo gyvenimu liudijo tą Bažnyčią, kuri yra kviečianti, suprantanti ir gerbianti kiekvieną žmogų Iš pamario lygumų į kalnuotą, miškais ošiantį kraštą atsinešęs žemaitišką santūrumą ir gerą užsispyrimą, orus ir susikaupęs, taktiškas ir neįžeidžiantis atrodė, tarsi gyvena ne mūsų visų bruzdesiu, o savu vidiniu gyvenimu, turtinamu knygų, maldos tylos To gyvenimo stiprybė dvasinės vertybės, tikėjimo tiesos, skelbtos parapijiečiams. Jau pripratome sekmadieniais iš sakyklos girdėti stebėtinai brandžius ir gilius jauno kunigo pamokslus, skatinančius mąstyti, ieškoti kuriamo gyvenimo egzistencinių atramų ir būties prasmės, kviečiančius atpažinti nuostabius Dievo darbus savo gyvenime ir pačiam į juos atsiliepti Ir paskutiniame pamoksle per atsisveikinimo šv. Mišias kunigas Simas kalbėjo apie tai, kas svarbiausia apie širdį, kuri yra visų tarpusavio santykių pagrindas, giliausia kiekvieno mūsų esybės vieta, kuri, pasiekusi meilės brandumą, gali pasukti nesaugumo keliu, sudėdama viltis į Dievą, kuri turi įžvalgumo ir moka nebijoti rizikos, dovanojančios gyvenimą Tai mano širdis prisiriša prie kitos širdies, kalbėjo kunigas Simas, pririšęs prie savęs visą miestą Iš tiesų tiek žmonių, kiek atėjo į paskutiniąsias kunigo šv. Mišias, Anykščių bažnyčia yra regėjusi gal tik per didžiąsias metų šventes Turbūt tai ir yra didžiausia dovana išvykstančiam kunigui, prasmingiausias jo pašaukimo, jo gyvenimo įvertinimas parapijiečių liūdesys, moksleivių daina, senos močiutės ašaros, choristų giesmė, nuoširdūs žodžiai ir linkėjimai Padėkos žodį savo buvusiam vikarui tarė Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas dekanas kun. Stanislovas Krumpliauskas, palinkėjęs visada būti pirmuoju Kristaus vynuogyne, už gražias bendrystės akimirkas dėkojo mokyklų bendruomenių atstovai, moksleiviai, muziejininkai, parapijos pastoracinės tarybos nariai ir kiti anykštėnai. Po šv. Mišių, su kunigu Simu atsisveikino ir rajono meras Alvydas Gervinskas, verslininkai, miesto įstaigų vadovai Anykščius kunigui primins ir prasminga parapijos dovana šv. Mišių aukai skirta taurė. Skirtis visada liūdna, tačiau savo kunigą anykštėnai atiduoda į geras rankas į Truskavą, pas vienuoles seseles Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės bendruomenę, kur verda gyvenimas, kur skelbiamas gyvas Dievo žodis. Čia atsivers platesnė erdvė, kurioje galima augti bei tobulėti ir kaip kunigui, ir kaip žmogui, nes jau sukaupta ir patirties, ir išminties savarankiškam gyvenimui bei veiklai Savo jau klebono kelią jau savose Truskavos bei Anciškio parapijose kun. S.Maksvytis pradėjo šv. Mišiomis. Abiejų parapijų tikintiesiems naująjį ganytoją pristatė iš Anykščių kilęs Panevėžio vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis, pagal senas apeigas ir tvarką priėmęs naujojo klebono priesaiką. Savo parapijiečių akivaizdoje kunigas Simas pasirašė priesaikos dokumentus, ištarė Tikėjimo išpažinimą, ir, skambant iškilmingiems giesmės Veni, creator akordams, su Šventosios Dvasios palaiminimu perėmė parapijas. Atėjau ne bartis, ne teisti jūsų, bet atėjau būti su jumis jūsų džiaugsmuose ir varguose. Noriu būti ne aukštesnis už jus, bet tik jūsų vyresnysis brolis, savo pašaukimo ir darbo prasmę pirmajame pamoksle įvardijo kunigas Simas. Kunigą į Truskavą atlydėjo ir anykštėnai A. Baranausko vidurinės mokyklos bendruomenės atstovai su direktore Onute Repečkiene, jaunimas. Visus mielai priėmė seselės vienuolės savo jaukiuose Aušros Vartų Marijos bei šv. Teresėlės bendruomenės namuose, jau dabar tapsiančiuose ir kunigo Simo namais. Anykštėnas poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas rašė: Laimingas žmogus, kurs viršūnėn skrenda Išlydime kunigą Simą iš Anykščių linkėdami jam prasmingo ir gražaus dvasios skrydžio Zenonas Šiaučiulis Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |