Kauno arkivyskupijoje Kauno dekanate
Prelato paminėjimas
KAUNAS. Prelato M.Krupavičiaus 120 osios gimimo ir
35 osios žemiškosios baigties metinės gruodžio 4dieną paminėtos
Šilainių Šv. Dvasios bažnyčioje. 12 val. aukotos šv. Mišios, kuriose
klebonas monsinjoras Lionginas Vaičiulionis (taip pat prel. M.Krupavičiaus
įamžinimo visuomeninės iniciatyvinės grupės vadovas) pamokslo metu
priminė susirinkusiems šios šviesios asmenybės gyvenimo kelią.
Po šv. Mišių parapijos salėje įvyko kita minėjimo dalis. Nors susirinko ir nedaug žmonių, bet tai buvo tie, kurie nuoširdžiai domisi Lietuvos praeitimi ir iškiliais jos veikėjais. Pats renginys prasidėjo ir baigėsi malda. Susirinkę salėje žmonės galėjo pasiklausyti pranešimų apie M.Krupavičiaus sudėtingo gyvenimo vingius. Renginį vedė dr. Aldona Vasiliauskienė. Istorikė priminė prelato nuopelnus gimtajai šaliai, palygino jį su kitais iškiliais Lietuvos valstybės asmenimis. Lietuvių išeivijos istorijos tyrinėtojas doc. dr. Juozas Banionis savo pranešime pristatė prel. M.Krupavičių, kaip Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininką. Prelatas vadovavo šiai organizacijai pirmuoju pokario dešimtmečiu vienu iš sudėtingiausių veiklos periodu. Doc. dr. Edvardas Kriščiūnas supažindino su M.Krupavičiumi, kaip lietuvybės teisių gynėju. Istorikas palygino prelato turėtą valstybės viziją su šių dienų realijomis. Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas priminė prel. M.Krupavičiaus palydėjimą į paskutinę kelionę. Pranešimo metu cituotas kunigo testamentas, kuriame išreikštas noras ilsėtis gimtojoje žemėje. Tikimės, kad kitais metais šiam norui bus lemta išsipildyti. Šių eilučių autorius trumpai supažindino salėje buvusius žmones su sovietinio saugumo planais ir veiksmais prieš prel. M.Krupavičių.
Renginio pabaigoje susirinkusieji galėjo pamatyti trumpą filmą, kuriame įamžintas prelatas paskutiniais savo gyvenimo metais. Klausantis jo ramaus balso galėjai išgirsti, kokią klestinčią Lietuvą jis troško matyti. Primintas ir vienas ryškiausių kunigo darbų 1922 metų žemės reforma, kurios laukė Lietuvos žmonės.
Renginio metu dažnai skambėjo kunigo žodžiai, lyg raginimas ateinančioms kartoms: ,,Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą kaip pats save, o Tėvynę už save labiau. Šie žodžiai aktualūs mums dabar ir visados.
Darius Juodis
© 2005 "XXI amžius"
|