|
Šiaulių vyskupijoje Joniškio dekanate
Ten, kur srovena Švėtė...
ŽAGARĖ. Per miestelį, tokį ramų, šerkšnu aptrauktą,
mąsliai nusiteikusį, asfaltuotomis gatvėmis, giedodami giesmes ir
psalmes, nešdamiesi vėliavas, su kryžiumi, su Barboros Žagarietės
portretu ir keturių jaunuolių palyda priekyje traukė gausus būrys
maldininkų. Minios priekyje, lydimas vietos klebono ir kelių kitų
kunigų, žengė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kodėl taip sujudo
gruodžio 4-ąją šis bažnytkaimis? Tenai, kur kadaise prieš kelis
šimtus metų kartu su kitais karstais ir mirusiųjų palaikais prie
bažnyčios švedai degino iš rūsių suneštus karstus su palaidotųjų
kūnais, kur žmonės ilsėjosi atgulę amžinojo miego, ateiviai iš už
Baltijos naikino palaikus mirusiųjų, kuriuos lietuviai iki šių dienų
tebemoka gerbti. Palaikus niekino, be laiko ir be priežasties barbariškai
degino. Iš Šv.Petro ir Povilo senosios bažnyčios piktų rankų buvo
pagrobti šventąja laikomos Barboros Umiastauskaitės, dažniausiai
vadinamos Barbora Žagariete, palaikai. Anuomet žinota daugybė jos
užtarimu įvykusių pagijimų, atsivertimų ir kitų stebuklingų atsitikimų,
kurių knygose užrašyta daugiau nei 400. Palaikai vieną naktį nelabų
rankų buvo išdrabstyti po visą Žagarę. Pamaldesni žmonės, surinkę
juos, visur išmėtytus vėl sudėję į karstą, papuošę ir, aprengę moteriškais
apdarais, paliko ramybėje. Tiktai neilgam. Gavus įsakymą, 1963 metų
gegužę Žagarės Šv. Petro ir Povilo senoji bažnyčia buvo apsupta
ir iš jos nakčia slapčiomis išgabenti Barboros Žagarietės palaikai.
Nors buvo nemaža mėginimų, įdėta pastangų, ligi šios dienos palaikai
nerasti.
Šiuolaikinėje spaudoje pasirodė žinių, kad juos sovietai iš tikrųjų sunaikino. Bažnyčia nori iš svetur ir Lietuvoje gyvenančių tikinčiųjų sulaukti žinių apie pagijimus, nurodymų, kur atsidūrę jos palaikai. Tepraneša Šiaulių kurijai, kuri jau šiemet rugsėjo mėnesį oficialiai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos bylą. Kaip tik gruodžio 4-ąją, iš Šiaulių atvažiavus vyskupui E.Bartuliui, Naujosios Žagarės Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje per pamokslą minėtas šis tikslas. Pamaldų pradžioje pradėta iškilminga procesija gatvėmis į Senosios Žagarės bažnyčią, kuri sovietmečiu buvo uždaryta ir iš kurios slapčiomis buvo išgabenti ir, kaip rašo sovietinė lietuviška enciklopedija, prof. Markulio buvo preparuoti Barboros Žagarietės per tris šimtmečius nesugedę palaikai. Senojoje Žagarės bažnyčioje vysk.E.Bartulio buvo aukojamos šv.Mišios, žagariečių mergaičių pagiedota senovinė giesmė apie šv.Barborą, perskaityta litanija, pasakytas kun. K.Ambraso, SJ, pamokslas. Pagarbinus Švč.Sakramentą, kai kurie maldininkai su vyskupu priekyje nusileido į kriptą, kur kadaise buvo saugomi Barboros Žagarietės palaikai, o dabar vėl atnaujintas ir sutvarkytas karstelis ir naujomis drapiruotėmis atkurtas Barboros palaikų vaizdas. Atsiprašius Viešpaties už šios parapijos, visos mūsų tautos kaltes, už čia gulėjusios Barboros palaikų išniekinimą, pasižadėta savo maldomis, nuoširdžia atgaila, aukomis laimėti dangaus palankumą, kad Barbora Žagarietė kuo greičiau būtų paskelbta palaimintąja, o ši parapija, visa mūsų tauta atsiverstų. Žagariečių pastangomis, ypač seniūnės S.Eidukienės ir vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojos V.Paulauskienės ir kitų pagalbininkų šiai progai išleistas puošnus leidinukas, atvirukas, vyskupo rūpesčiu išspausdintas paveiksliukas su malda, kad Barbora būtų paskelbta palaimintąja.
Kun. Kazimieras AMBRASAS
© 2005 "XXI amžius"
|