|
Esame takoskyroje. Kur pasuksime?
Edmundas Simanaitis
Tėvynės sąjungos IX suvažiavimas aiškiu balsu prabilo apie nūdienos šalies gyvenimo aktualijas, išryškindamas svarbiausias ir tas, kurios kelia grėsmę valstybingumo pamatams. Rusija Lietuvoje yra stipri tiek, kiek didelis yra Lietuvos žmonių nusivylimas savo valstybe. Žmonės savo valstybe, savo valdžia, partijomis yra nusivylę, nes valstybės politikoje nemato moralės, pagarbos ir tarnavimo piliečiams, o savo kasdieniame gyvenime paprasčiausio teisingumo, rašoma suvažiavimo priimtame pareiškime.
Šio iš esmės teisingo teiginio nederėtų suabsoliutinti. Per visus Trečiosios Respublikos penkiolika atkuriamojo darbo metus vyko nuolatinės grumtynės su ta pačia agresyvia imperine grėsme, pagal juodą tradiciją jau penktas šimtmetis kylančia iš Rytų. Ne kartą buvo priartėta prie katastrofos ribos. Visi esame naujausios istorijos dalyviai ar liudininkai. Prieš penkiolika metų svetima karinė jėga buvo pasirengusi tankų vikšrais sutrinti dar visai gležnutį Nepriklausomybės daigelį. Neapsieita be aukų, bet beginklė tauta pasiekė ne karinę, o įspūdingą istorinę, teisinę ir moralinę pergalę prieš okupanto iki dantų ginkluotas divizijas ir agresyvios diplomatijos demagogiją.
Ne mažiau pavojinga Nepriklausomybei buvo bekraujė energetikos čiaupų politika. Nepamiršome borisovinio prezidento epopėjos, kai aiškiaregė konsultuodavo prezidentą gautais iš ano pasaulio patarimais, kaip valdyti valstybę. Paskui atėjo ir dar neišėjo apsišaukėlis tautos gelbėtojas. Vis dėlto visuomenė ir valstybės institucijos rasdavo būdą, kaip sustabdyti valstybės griovimą. O dabar? Privalome rasti!
Esame takoskyroje, kurios vienoje pusėje europinės politinio gyvenimo taisyklės, kai besąlygiškai laikomasi skaidrumo, asmeninės atsakomybės ir moralios politikos principų. Kitoje pusėje praeities, pokomunistinės senosios nomenklatūros, taip pat ir naujosios, diplominės ir abonentinės nomenklatūros neskaidri veikla, dar stipriai laikanti Lietuvą pririštą prie neeuropietiškų politinio gyvenimo įpročių, tarp jų blogiausi tai moralės pamynimas, dvigubi standartai, viešumo baimė ir savo klano interesų iškėlimas aukščiau valstybės bei jos piliečių gerovės, rašoma pareiškime.
Įžvalgesni politikai, politologai, o ir kiekvienas lietuviškai mąstantis pilietis jau seniai suvokė vienas paskui kitą kylančių skandalų paskirtį ir tikslus. Vakarietiškos Lietuvos idėja yra labai sėkmingai kompromituojama draugystės ar abonentinių istorijų ir to, kaip elgiasi į jas pakliuvusieji. Ir kompromituoja ne tie, kurie šias istorijas atskleidžia, o tie, kurie į tokias istorijas pakliūva, kalbėjo suvažiavime Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.
Seimo narė Rasa Juknevičienė pacitavo savaitraščio The Economist taiklų pastebėjimą: Fiktyvaus skandalo kurstymas neutralizuoja realius nuogąstavimus dėl Rusijos, ir pridūrė: Tiksliai pasakyta žydais, amerikonais reikia gąsdinti, kad lietuviai nematytų Strekoza planų iš Kremliaus; konservatoriais, kad valdžioje nuolat būtų ta pati nomenklatūra ar atvirai prorusiškos jėgos. Taigi skandalai vienas kitą veja.
Tiesą pasakius, sveiku protu neįmanoma suprasti, kiek laiko ir kokios kvalifikacijos būrio specialistų reikia televizoriaus ekrane porą sekundžių pamojuoto diplomo tikrumui nustatyti? Ir kokios paramos stokoja prokurorai ar STT, jei šimtatūkstantinės sumos, pervedamos abonentui, savivaldybėje prašampa net kvapo nepalikusios?
Europos Parlamento narys V.Landsbergis tokią padėtį laiko grėsminga: Jau buvome tą dvelksmą pajutę R.Pakso ir almaksų epopėjoje. Dabar ateina dar sunkesnis, nes rafinuotesnis, išmėginimas per organizuotą valdžios ėmikų, linksmųjų diplomantų partiją su neribotais Rytų pinigais. (...) V.Uspaskichas pavojingas Lietuvai iš esmės, nes ir Lietuva, deja, darosi pavojinga pati sau. (...) Rusijos ligos tuoj daro įtaką Lietuvai. (...) Keiksmų popsų kultūroje tebeesame okupuoti arba vėl iš naujo okupuojami.
Pirmasis valstybės vadovas ne be pagrindo įspėja: Kagėbynas įžūlėja kaip niekad. Rusijoje jie jau turi visą valdžią, tai kodėl Lietuvoje dar ne viskas valdoma?
Konservatorių lyderis A.Kubilius minėjo tris kovos su populizmu būdus, iš kurių pirmasis patiems tapti populistais, didesniais nei tie, su kuriais kovojame. Kitas būdas kovoti su populizmo atmainomis, o trečiasis sunaikinti populizmo priežastis. Jo nuomone, pastarasis būdas vienintelis priimtinas ir yra veiksmingiausias. Tad reikia parodyti žmonėms, jog politika gali būti švari, kad Lietuvoje galimos permainos, kad valstybė gali garantuoti teisingumą.
Išvalykime savo valstybę nuo neteisingumo ir nemoralumo. Apsiginkime nuo kėslų grąžinti mus atgal, rašoma pareiškime.
Tai pareikalaus daug pastangų ir energijos, tačiau kito kelio nėra. Populizmas ne kartą nesėkmingai naudotas Kremliaus politikos įrankis. Populistams nepavyks ir šį sykį.
© 2005 "XXI amžius"
|