|
Sorošosai ir Strekoza
Petras KATINAS
Pilietinės visuomenės institutas ir agentūros Transparency International Lietuvos skyrius labai sunervino valdančiąją grupuotę. Netgi labiau nei parlamentinės opozicijos ir žiniasklaidos kabinėjimasis prie A.Brazausko šeimos verslo reikalų. Nomenklatūrinę-oligarchinę valdžią palaikanti leidinių grupė irgi sukėlė didžiulį triukšmą. Esą šios organizacijos kėsinasi į Europos Sąjungos fondų paramos pinigus, kuriuos Lietuva turėtų gauti 2007-2013 metais. Tokia absurdiška mintis pateikiama visiškai surusiškėjusioje ir subulvarėjusioje Respublikoje bei jos leidinių grupėje. Valdančiajai grupuotei labai nepatiko Pilietinės visuomenės instituto ir Transparency International Lietuvos skyriaus pasiūlymas Vyriausybei sudaryti Sąžiningumo paktą ir kad šių organizacijų deleguoti ekspertai stebėtų, kaip valdžia skirsto ES fondų paramą Lietuvai. Sudarius tokį Sąžiningumo paktą, ekspertai dalyvautų darbo grupėje kartu su Vyriausybės atstovais svarstant paramos panaudojimo prioritetus, dalyvautų Bendrojo programavimo dokumento priežiūros komitete ir visuose projektų atrankos komitetuose. Kaip pažymėjo Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, visuomeninės organizacijos norėtų bent kiek daryti įtaką valdžiai skirstant ES lėšas. Atrodytų, kas gi čia bloga. Juk šių visuomeninių organizacijų pasiūlymas sudaryti Sąžiningumo paktą dargi padėtų tai pačiai Vyriausybei bent kiek pakelti pasitikėjimą visuomenėje, kuris sparčiai artėja prie nulio. Bet bėda ta, kad valdančiajai nomenklatūrinei-oligarchinei daugumai to visuomenės pasitikėjimo visiškai nereikia, tuo labiau nereikia pašalinės akies dalijantis ir dalijant savo bičiuliams, draugams ir giminėms Europos Sąjungos milijonus. Todėl Premjeras piestu stojo prieš tokio Sąžiningumo pakto sudarymą ir jam įprastu arogantišku stiliumi atrėžė, jog tas pasiūlymas sudaryti Sąžiningumo paktą jam nežinomas, o Vyriausybė jo nesvarstė ir niekada nesvarstys. Dar daugiau, jis pareiškė, kad Vyriausybė gali visiškai apsieiti su savo tarnybomis, kurių turi pakankamai daug. O dėl visuomeninių organizacijų, tai A.Brazauskas tiesiai nurodė joms savo vietą. Kol kas dar ne kalėjime, kaip pareiškė jo draugelis kaimynas A.Lukašenka, o, pasak Premjero, ką čia jos sugalvoja, tegul pačios ir realizuoja.
Bet labiausiai supyko didžiausią kitų metų valstybės biudžeto, tuo pačiu ir ES fondo kąsnį jau atsikandusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Jos žodžiais tariant, tokių partnerių prisijungimas prie ES lėšų skirstymo yra beprecedentis dalykas. Esą užtenka, kad ministrė jau turi savo socialinius partnerius, kuriais įvardijo Žemės ūkio rūmus, Maisto pramoninkų asociaciją. K.Prunskienė piktinosi, kaip nevyriausybinėms organizacijoms galėjo ateiti į galvą net tokia eretiška mintis prisiartinti prie šventos Vyriausybės kišenės.
Rusų kunigaikštienę Šatriją suprasti galima. Juk ne juokas, per 2007-2013 metų laikotarpį iš Europos fondų žemės ūkio sektorius gaus iki pusantro milijardo litų. Todėl būtina žiūrėti, kad tie pinigai atitektų saviesiems. Tarkim, tokiems kaip kapinių arėjas, buvęs Žemės ūkio rūmų vadovas, dabar Seime irgi tvarkantis žemės ūkį, J.Ramonas. Tiesa, pastarasis savo dalį iš ES pinigų jau gavo, bet, pasirodo, jam dar mažai. O kur dar visokie karbauskiai, jagminai ir kiti latifundininkais tapę kolchozinės nomenklatūros žemdirbiai. Štai tokia kompanija ir susirinko praėjusį savaitgalį į istorinį K.Prunskienės grupuotės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos susibėgimą prabangiame viešbutyje Le Meridian Villon. Grupuotė, matyt, pinigų stygiumi nesiskundžia, kad nuomoja tokius apartamentus. Be to, žinant, kad šis viešbutis priklauso žinomų čekistų Vaigauskų dinastijai, Šatrijos pasirinkimas irgi visiškai suprantamas. Bet įdomiausia ne pats susibėgimas, o dar vienas šios grupuotės pavadinimo pakeitimas. Netgi istorija prisidengiant. Pasirodo, šiuo suvažiavimu buvo paminėtas partijos šimtmetis. Še tau, kad nori net šimtmetis! O dešimtmetė šimtmetinės partijos istorija labai spalvinga! Buvo Moterų, po to Valstiečių, dar vėliau Naujoji demokratija, o štai dabar Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga tapo. Aišku, geriausiai šiai kolchozinės nomenklatūros ir kito sovietinio partinio-komjaunimo aktyvo klaneliui tiktų Kremliaus mylėtojų draugijos pavadinimas. Kas dėl istorijos, tai reikėtų priminti bičiulei Kazimirai, kad tokia partija, kurios pavadinimą ji pasisavino, buvo sukurta ne Didžiajame Vilniaus Seime 1905 metų gruodį, o jau laisvoje Lietuvoje 1922 m. gruodžio 4-6 d., kai įvyko Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos kuopų (ne partijos!) atstovų suvažiavimas. Jame abi šios organizacijos susijungė į vieną ir pasivadino Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Galima dar priminti, kad Lietuvos socialistų liaudininkų partija išėjo viešumon po 1917 metų vasario revoliucijos Rusijoje. O 1917 metų rudenį, po Petrapilio lietuvių seimo, būsimasis Lietuvos ministras pirmininkas M.Sleževičius, F.Kaupas, F.Bortkevičienė, A.Rimka ir R.Matulionis paskelbė rezoliuciją, kurioje atsiribojo nuo Lietuvos socialistais liaudininkais pasivadinusios ir prisišliejusios prie Rusijos bolševikų grupuotės. Visi jie tada buvo pašalinti iš partijos. Taigi su istorijos žiniomis K.Prunskienei ir naujajam jos aktyviam pagalbininkui senoliui K.Bobeliui ne viskas tvarkoje. Bet kitaip ir būti negali. Juk daugeliui dabartinių valstiečių-liaudininkų istorija prasideda nuo 1917 metų bolševikų revoliucijos ar 1940 metų birželio okupacijos.
Pagaliau nepaprastas rusų oligarcho ir valstiečių suaktyvėjimas, visus nepritariančius prorusiškai politikai pavadinant sorošosais ir Amerikos agentais, rodo, jog pradedama vykdyti antroji Strekoza plano dalis. Pirmoji dalis buvo pradėta realizuoti R.Pakso prezidentavimo laikais. Nepavykus tuomet, patobulintas Strekoza variantas pradėtas vykdyti iš naujo. Faktiškai plano vykdytojai tie patys. Pirmiausia Maskvos nupirkta KGB majoro V.Tomkaus žiniasklaidos imperija. Beje, KGB majoro laipsnį V.Tomkui suteikė ne jo keikiami landsbergininkai, o liaudies gynėjas ir liaudies rašytojas V.Petkevičius. Kažkodėl pats imperatorius V.Tomkus dėl tokio savo išaukštinimo į teismą nesikreipė.
Taigi instrukcijas, gautas iš Lubiankos ir Kremliaus, skelbia pornografija paskaninti, vos ne už dyką dalijami leidinių grupės laikraštpalaikiai, o jas vykdo V.Uspaskichas, K.Prunskienė, socialdemokratai. Visa ši kompanija darbuojasi už rusiškus pinigus. Tiktai niekas iš teisėsaugos institucijų nedrįsta ar nenori to rusiško skverbimosi atskleisti ir įvertinti. Na, kad ir to, kaip Lietuvos telegramų agentūrą ELTA atsidūrė tos pačios leidinių grupės boso rankose. Ir kas pagaliau valdo tą agentūrą dabar Rusijos TASSas ar Baltarusijos BELTA.
Užtat ta teisėsauga budriai saugo buvusių ir esamų kolaborantų garbę ir orumą. Štai vos dienraštis Laikinoji sostinė paskelbė straipsnį apie žinomą Lietuvos nepriklausomybės priešą, buvusį SSKP Kauno skyriaus pirmąjį sekretorių P.Tvarijoną ir jo darbus verčiant teisėtą Lietuvos valdžią 1990-1991 metais, kai tas bemat kreipėsi į teismą reikalaudamas ne tik paneigti jo kolaboravimo faktus, apie kuriuos žino kiekvienas kaunietis, bet ir priteisti iš jį šmeižusio žurnalisto 100 tūkstančių litų. Ir ką gi matome? Ogi tai, kad bylą nagrinėjęs kitas buvęs SSKP sekretorius, bičiulio A.Brazausko padarytas teisėju, K.Petkevičius kolaboranto ieškinį patenkino. Ir tai įvyko 16-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Nesuvokiama! Dėl šio neregėtai skandalingo nuosprendžio kažkodėl tyli Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius. Jau nekalbant apie socialiai orientuotus socialdemokratus.
Kai dėl tų socialiai orientuotų, tai kažkodėl stengiamasi nepastebėti dar vieno praėjusį savaitgalį įvykusio suvažiavimo. Į jį buvo susirinkę Lietuvos socialdemokratų sąjungos (ne partijos!) atstovai. Tai yra tie, kurie, nepritardami visas padorumo ribas peržengusiems ir turtuose besimaudantiems neva socialdemokratams, o iš tiesų buvusiems SSKP nomenklatūrininkams ir jų atžaloms, nesusijungė su ekskomunistais iš LDDP. Ko gero, net labiau už visuomeninių organizacijų iniciatyvą nors akies krašteliu žvilgtelėti, kaip dalijami ES fondų pinigai, A.Brazauską, J.Oleką, Č.Juršėną ir kitus suerzino tai, kad Socialdemokratų sąjungos suvažiavime svečio teisėmis dalyvavo brazauskinių socialdemokratų garbės pirmininkas europarlamentaras Aloyzas Sakalas. Ne tik dalyvavo, bet išrėžė tokią kalbą, nuo kurios pasijuto gana nejaukiai visas partinis-ūkinis aktyvas. Aišku, A.Sakalas nepasakė nieko nauja, pabrėždamas, jog brazauskininkai ir vadinamoji valdančioji koalicija veda Lietuvą didžiausios neteisybės ir socialinės nelygybės keliu. Kai dėl tos kairiosios fariziejiškos socialiai orientuotos politikos grupelė žmonių neregėtai lobsta, kiti nežmoniškai skursta. Be to, anot A.Sakalo, socialdemokratų vadai ciniškai spjauna į visus įstatymus, nes įstatymai galioja visiems kitiems, tik ne valdančiajai grupuotei. Pirmiausia jie negalioja koalicijos vadams. Tarp tokių A.Sakalas paminėjo ir partijos viršininką bei A.Lukašenkos mylėtoją, padarytą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, B.Bradauską. Tokia partijos garbės pirmininko kalba, kaip ir ankstesni jo vieši pareiškimai tiesiog siutina visą valdantįjį elitą. Todėl netrukus prorusiška žiniasklaida tikriausiai ir A.Sakalą paskelbs sorošosu, kaip jau paskelbė R.Juozapavičių, D.Kuolį, A.Navicką, Tėvynės sąjungos lyderius.
Pabaigai galima priminti, jog net didžioji Vakarų žiniasklaida atkreipė dėmesį į Lietuvoje prasidėjusią raganų medžioklę. Įtakingas Londono The Economist paskelbė straipsnį, kuriame pažymi, jog pradėtas puolimas prieš amerikiečių milijardierių ir filantropą Sorošą tėra tiktai planas sukompromituoti ir nustumti vakarietiškai mąstančius inteligentus ir politikus. Tarp jų ir prezidentą V.Adamkų. The Economist taip pat pastebėjo, jog fiktyvaus skandalo dėl sorošosų kurstymas siekia neutralizuoti realius nuogąstavimus dėl Rusijos kėslų Lietuvos atžvilgiu.
Todėl visiškai teisi Seimo narė Rasa Juknevičienė, Tėvynės sąjungos suvažiavime pareiškusi: Žydais, amerikonais reikia gąsdinti, kad lietuviai nematytų Strekoza planų iš Kremliaus, kad valdžioje nuolat būtų ta pati nomenklatūra ar atvirai prorusiškos jėgos.
© 2005 "XXI amžius"
|