Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Betliejaus pagalbos šauksmas

Mindaugas BUIKA

Kristaus gimtasis miestas brangus krikščionybės paveldui

Betliejus beveik aklinai apsuptas „saugumo“ siena

Kristaus gimtasis miestas

Šventosios Žemės katalikų patriarchas Mišelis Saba šventųjų Kalėdų išvakarėse

Popiežiui įteiktas Kristaus gimtojo miesto pasas

Artėjant didžiajai šv. Kalėdų šventei pusantro milijardo pasaulio krikščionių žvilgsnis krypsta į Betliejų, į Prakartėlės aikštę ir Gimimo baziliką, stovinčią toje vietoje, kur pagal Tradiciją mums gimė Išganytojas. Šia proga taip pat stiprėja solidarumo ir užuojautos jausmai bei maldos už kenčiančią ir izoliuotą senąją Betliejaus krikščionių bendruomenę, visus evangelinio miesto gyventojus, kurie dėl Izraelio pastatytos vadinamosios „saugumo sienos“ yra atsidūrę tarsi gete. Beveik aklinai Betliejų apsupusi aštuonių metrų aukščio mūro siena turi apsaugoti Izraelio miestus nuo savižudžių teroristų „infiltracijos“, tačiau vietos palestiniečiams ir apsilankantiems maldininkams sudaro didelių kliūčių judėti, nes judėjimas įmanomas tik per pastatytus kontrolės punktus.

Šias bei kitas Kristaus gimtojo miesto problemas iškėlusi „Atviro Betliejaus“ („Open Bethlehem“) organizacija lapkritį inicijavo naują Betliejaus paso kampaniją, suteikiant garbės pilietybę tikriems įkalinto miesto draugams, kurie vienaip ar kitaip svariai prisideda prie jo išlikimo. Pirmasis naujuoju Betliejaus piliečiu tapo popiežius Benediktas XVI, kuriam simbolinį pasą įteikė Palestiniečių autonomijos prezidentas Machmudas Abasas, gruodžio 5 dieną apsilankęs Vatikane. „Mes kreipiamės į Popiežių, taip pat ir į visus pasaulio žmones ir prašome padėti mums palaikyti tą žinią, kuri gimė mūsų mieste, – kalbėjo Romoje „Atviro Betliejaus“ programos vadovė Leila Sansur. – Betliejus, kurio vardas mijonams žmonių visame pasaulyje asocijuojasi su taikos ir vilties žinia, šiandien yra tapęs kalėjimu po atviru dangumi“.

Priverstinės izoliacijos ir ekonominio žlugimo pasekmės

Prieš praėjusių metų Kalėdas, 2004 metų gruodį, paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje „Konflikto kaina: besikeičiantis Betliejaus veidas“ buvo pateikta daugybė liudijimų ir duomenų, įrodančių, jog šiame krikščionims ypač brangiame mieste gyvenimas yra tapęs „vaiduokliškas ir beviltiškas“ dėl priverstinės izoliacijos ir ekonomikos žlugimo. Jeigu 2000-aisiais jubiliejiniais metais miestą aplankė 92 tūkst. užsienio maldininkų, tai 2004-aisiais – tik šiek tiek daugiau nei septyni tūkstančiai. Dėl to užsidaro viešbučiai, parduotuvės, restoranai – Betliejaus ekonomikos pagrindas, o vietos gyventojai išvyksta laimės ieškoti svetur. Per pastaruosius penkerius metus (2000-2004) Betliejų paliko beveik 400 tūkstančių šeimų, tai yra 9,3 proc. visos miesto tikinčiųjų bendruomenės.

„Betliejus gali prarasti savo unikalią atramos visai Plestinos krikščionių bendruomenei padėtį“, – kalbėjo L.Sansur, lapkritį Londone pristatydama Betliejaus paso projektą. Betliejus (arabų k. Beit Lachmas) kartu su gretimais miesteliais Beit Džala ir Beit Sahuru sudaro vieną urbanistinį regioną su 160 tūkst. gyventojų, kuriame gyvena beveik pusė Palestinos krikščionių. Jeigu krikščionybė negalės išsilaikyti Kristaus gimimo vietoje, bendruomenė praras savo centrą ir liks mažai šansų jai išlikti Palestinoje. Tad jeigu krikščionybė su jos 2000 metų nepertraukiama istorija Šventojoje Žemėje išnyktų, bus mažai galimybių jai išlikti visuose Artimuosiuose Rytuose, – Irake, Sirijoje, Egipte, Turkijoje, – kur ji turi stabilizuojantį pobūdį ir kur dabar vyksta ypač spartus islamizacijos procesas.

Taigi negalima leisti Betliejaus depopuliacijos ir sunaikinti krikščioniškąją tradiciją jos lopšyje. L.Sansur kreipėsi į investuotojus, turistinių kelionių organizatorius, festivalių rengėjus, menininkus, rašytojus, kad jie siūlytų gyvybiškai svarbius paramos projektus. „Betliejus buvo apleistas pasaulio vyriausybių, bet jam gali padėti atskiri individai. Už šią pagalbą jiems bus įteikti Betliejaus pasai, ir tapimas jo piliečiais patvirtins pripažinimą, kad šis miestas teikia šviesą pasauliui ir visiems žmonėms, kurie palaiko teisingumą kaip vertybę. Mūsų miestas išsilaikė keturis tūkstančius metų, o šiandien jis kaupia paskutines jėgas. Štai kodėl mes neturime tai daryti vieni“, – aiškino Betliejaus paso projekto vadovė.

Meras kalba apie saugumo sienos „tragišką absurdiškumą“

Betliejaus paso kampanijos pristatyme lapkričio 10 dieną Londone dalyvavęs naujasis Betliejaus meras katalikas Viktoras Batarza savo kalboje taip pat pripažino, kad, esant tokiai situacijai, Betliejus toks, koks yra, „netrukus gali būti prarastas pasauliui“ ir tai turėtų tragišką poveikį tiek Artimųjų Rytų, tiek ir pasaulinei krikščionybei. „Mano miestas miršta, nes jis yra įkalintas, – sakė V.Batarza. – Sienos ir užtvaros beveik visiškai apsupo urbanistinį Betliejaus regioną, palikdamos tik du išėjimus susisiekimui su išorės pasauliu“.

Meras taip pat aiškino, kad nors Izraelis pastatytą sieną vadina „saugumo barjeru“, tačiau ji faktiškai skiria ne palestiniečius ir izraeliečius, bet kerta kaimus Betliejaus apylinkėse ir netgi gatves, tai yra dalija palestiniečius nuo palestiniečių. (Ypač tai juntama prie šalia Betliejaus esančio judėjams religinę reikšmę turinčio Rachelės kapo, kur stengtasi barjerais padaryti „koridorių“, jungiantį su Izraeliu.) V.Batarza sakė, jog kai kur ta mūro siena kerta kapines, tai yra „skiria mūsų mirusiuosius vienus nuo kitų“. Jo įsitikinimu, visa tai reikėtų vertinti kaip „tragišką absurdą“, nes Izraelio valstybė, susikūrusi išlaisvinti žydams, dabar įkalins arabus krikščionis ir musulmonus.

Betliejaus meras priminė, kad mieste gyvena įvairių tikėjimų žmonės, jame draugiškai sugyvena krikščionybės ir islamo išpažinėjai, veikia daugiapartinė politinė sistema, o tai tarnauja kaip „vietinės demokratijos modelis visiems Artimiesiems Rytams“. Dabar Betliejaus pavertimas getu kelia grėsmę šiai demokratinei sistemai, kartu yra žlugdoma demokratinio gyvenimo perspektyva visam regionui. „Jeigu Betliejus mirs, tai kartu su juo mirs šviesiausios viltys dėl demokratijos Artimuosiuose Rytuose“, – sakė neslėpdamas emocijų V.Batarza. Pastatyta siena sudarkė natūralią erdvę žemės ūkio verslui, taip dar labiau padidindama nedarbo lygį ir pakeldama maisto produktų kainas. Betliejus buvo atkirstas nuo už keliolikos kilometrų esančios Jeruzalės, apsunkintas gyventojų priėjimas prie ten sukoncentruotų ligoninių, mokyklų, universitetų ir gamybos objektų.

Baigdamas savo pasisakymą Betliejaus meras priminė, kad lapkričio 9-oji ženklina Berlyno sienos griuvimą, ir reiškė viltį, kad taip pat bus nugriauta siena, dalijanti Šventąją Žemę. „O kol ateis ta diena, mums reikia rasti savyje naujų jėgų išsiveržti iš esamo geto ir susisiekti su pasauliu: veikti, tarsi sienos nebūtų“, – sakė V.Batarza. Būtent dėl to pradėta „Betliejaus paso“ kampanija, kuri neturi precedento. Jis pakvietė pasaulio veiklius žmones „investuoti į Betliejų“, siūlyti ir įgyvendinti projektus, kurie padėtų miestui išsilaikyti ir taip tapti tikrais betliejiečiais.

Artėjant rinkimams susirūpinimą kelia įtampos stiprėjimas

Kalbant apie pavojų „Betliejaus demokratijai“, apie kurį kalbėjo miesto meras, pirmiausia reikia pažymėti pastaruoju metu juntamą „Hamas“ ir kitų radikalių islamistinių grupių stiprėjimą visoje Palestiniečių autonominėje savivaldoje. Tarp vietos arabų juntamas akivaizdus nusivylimas kelis dešimtmečius valdžiusiu „Fatah“ sąjūdžiu, kuriam vadovavo pernai miręs Palestiniečių autonomijos lyderis Jasiras Arafatas. „Fatah“ tradiciškai sudaro Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), kovojančios už nepriklausomos Palestinos arabų valstybės įkūrimą, pagrindą.

Gegužės mėnesį Palestiniečių autonominės savivaldos teritorijoje vykę municipaliniai rinkimai kaip tik parodė „Hamas“ ir kitų radikalių grupių politinę įtaką. Taip pat ir tuomet vykusiuose rinkimuose į Betliejaus miesto tarybą (septynios vietos joje skirtos musulmonams ir aštuonios – krikščionims) šeši iš septynių musulmonų naujųjų narių atstovauja radikaliesiems islamistams. Tenka pripažinti, kad remiant „Hamas“ naujuoju Betliejaus metu buvo išrinktas 70-metis chirurgas V.Batarza, kuris yra praktikuojantis katalikas, tačiau formaliai priklauso kairuoliškam Liaudies frontui už Palestinos išvadavimą. Anksčiau duotame interviu Ekumeninių žinių agentūrai ENI jis tikino, kad su „Hamas“ galima bendradarbiauti ir kad šis islamistinis sąjūdis „nesiekia pakeisti krikščioniškų Betliejaus bruožų“. (Nors krikščionys dabar sudaro tik 40 proc. Betliejaus gyventojų, tačiau Palestiniečių vyriausybės sprendimu jiems palikta teisė vadovauti municipalitetui.)

Tačiau tuo geranoriškumu tenka suabejoti, žinant islamistinę „Hamas“ programą, kuria siekiama įvesti visoje Palestiniečių autonominės savivaldos teritorijoje šariatą (islamu grindžiamą teisėtvarką), atsakomybę dėl daugelio teroristinių išpuolių bei atsisakymą pripažinti Izraelio valstybės teisėtą egzistenciją. Todėl su tam tikru nerimu laukiama ateinantį sausį numatytų Palestiniečių autonomijos parlamento (įstatyminės tarybos), kuriame nemažą dalį iš 132 vietų gali laimėti „Hamas“ atstovai, rinkimų.

Svarūs užsienio rėmėjų perspėjimai ir paraginimai

Lankydamasis Izraelyje Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinis Chavjeras Solana gruodžio 18 dieną pareiškė, kad ES gali nutraukti Palestiniečių autonominės savivaldos administracijos rėmimą, jeigu būsimuosius parlamento rinkimus laimėtų „Hamas“ ir jo nariai taptų vyriausybės nariais. Iš Europos Sąjungos biudžeto 2006 metams numatyta Palestiniečių administraciją paremti 312 mln. dolerių suma. Dabar, kai Palestiniečių autonominės teritorijos ekonomika dėl kovų yra sunykusi, užsienio, ypač ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų, finansinė parama sudaro beveik pusę administracijos metinio biudžeto.

Tuo tarpu JAV Kongresas gruodį priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Palestiniečių autonominės savivaldos administracija uždraustų „Hamas“ dalyvauti būsimuose rinkimuose, ir taip pat perspėjo, kad Jungtinės Valstijos nutrauks paramą, jeigu rinkimus laimės teroristinių kovos metodų neatsisakanti politinė organizacija. Dėl šių kontroversijų gali sustiprėti įtampa tarp stiprėjančios „Hamas“ ir valdžią daugelyje svarbių palestiniečių miestų jau praradusios „Fata“, ypač žinant, kad pastaroji taip pat turi radikalias ginkluotas grupes, kaip, pavyzdžiui, „Al Aksa“ brigados.

Savo kreipimesi 2006 m. sausio 1 d. Bažnyčioje tradiciškai švenčiamai Pasaulinei taikos dienai popiežius Benediktas XVI, atkreipęs dėmesį į „Palestinos, Jėzaus žemės“, tautų kančias, parėmė visus, netgi „labai nedrąsius žingsnius taikos keliu, kurie geba atverti giedresnės ateities perspektyvą“. Tai pasakytina ir apie naujausią gruodžio viduryje, tarpininkaujant JAV užsienio reikalų ministrei Kondolizai Rais, pasiektą Izraelio ir Palestiniečių administracijos susitarimą dėl laisvo palestiniečių transporto iš Gazos į Vakarinį (Jordano) Krantą per Izraelio teritoriją. „Šiuos drąsinančius ženklus būtina stiprinti bei tvirtinti vieninga ir nenuilstama veikla pirmiausia tarptautinei bendrijai ir jos organams, kurių užduotis yra užbėgti už akių konfliktams ir teikti taikius sprendimus, kurie būtų įgyvendinami“, – sakė Šventasis Tėvas.

© 2005 "XXI amžius"