Paminėtas II Vatikano susirinkimas
Inesė RATNIKAITĖ
|
Iškilmingą minėjimą pradėjo
Šiaulių Katedros vyrų grigališkasis
choralas, vadovaujamas
Dianos Astrauskienės
|
|
Apie II Vatikano Susirinkimo
svarbą mums kalbėjo
kun. Severinas Holocheris, OFM
|
Praėjo keturiasdešimt metų, kai baigėsi II Vatikano Susirinkimas. Gruodžio 8-ąją Šiauliuose buvo minimas šio svarbaus įvykio jubiliejus. Šiaulių vyskupijos kunigai susirinko švęsti ir vyskupijos šventės. Šiaulių vyskupiją popiežius Jonas Paulius II patikėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo globai. Jos Nekaltasis Prasidėjimas mums visiems yra nuostabi dovana. Jauniausiai vyskupijai Lietuvoje, trokštančiai žengti pirmuosius žingsnius, labai reikalinga Motinos pagalba, sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šv. Mišios 11 val. buvo aukojamos už vyskupijos tikinčiuosius.
Iškilmingas II Vatikano Susirinkimo minėjimas vyko Šiaulių universitete. 17 val. daugiau nei šimtas žmonių susirinko prisiminti šią didžiulę permainą Bažnyčios gyvenime lėmusį įvykį. Renginį vedė Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė. Apie II Vatikano Susirinkimo svarbą šių dienų žmonėms kalbėjo pranciškonas kunigas Severinas Holocheris. Tai, kad galiu kalbėti apie šio Susirinkimo svarbą mums visiems, jau yra II Vatikano Susirinkimo pasekmė, sakė brolis Severinas. Jis pabrėžė, kad būtent II Vatikano susirinkimas pripažino, jog Dievo tauta yra ne tik kunigai ir vienuoliai, bet ir visi tikintieji. Lektorius vardijo keturias svarbiausias II Vatikano Susirinkimo dovanas. Tai Bažnyčios mokymo pristatymas, jos vidinis atsinaujinimas, krikščionių vienybės skatinimas, dialogas su nuodėminguoju pasauliu. Brolio Severino skaitomos II Vatikano Susirinkimo dokumentų citatos parodė, kad ne visada lengva skaityti II Vatikano Susirinkimo dokumentus. Kartais reikia pamąstyti: ką tai reiškia man, kaip pagal tai aš turiu gyventi, kodėl tai sakyta?. Minėjimo metu tai ir buvo bandoma padaryti įsigilinti į kai kurias šiuose dokumentuose skelbiamas tiesas, nepraradusias svarbos iki šių dienų.
Daug dėmesio buvo skirta II Vatikano Susirinkimą pradėjusiam, brolio Severino teigimu, skersvėjį Bažnyčioje sukėlusiam, popiežiui Jonui XXIII. Aktorė O.Dautartaitė skaitė šį popiežių charakterizuojančias, II Vatikano Susirinkimo idėjas atskleidžiančias Alden Hatch knygos Žmogus, vardu Jonas ištraukas.
Savo mintimis vakaro metu dalijosi vyskupas E.Bartulis. Ganytojas kalbėjo apie laiką, kai mokėsi vienintelėje tuo metu Lietuvoje veikiančioje Kauno kunigų seminarijoje. II Vatikano Susirinkimas jau buvo pasibaigęs, tačiau visiems vis dar viliojančiai skambėjo žodis atsinaujinimas. Jis, ganytojo teigimu, teikė džiaugsmą ir lyg raudona gija perėjo per visą gyvenimą. Tai Viešpaties troškimas, kad gyventume atsinaujinimo dvasia, sakė vyskupas.
Nuoširdžiai su studentais, kitais vakaro dalyviais bendravo kun. Kazimieras Ambrasas, SJ. Jo pasakojimas, kaip slapta buvo įšventintas į kunigus, dirbo su studentais universitete, vėliau Vatikano radijuje, bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II bei kalbos užbaigimas himnu Gaudeamus padėjo dar giliau suvokti atsinaujinimo prasmę.
Apie II Vatikano Susirinkimo idėjų poveikį kalbėjo ir Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo, medicinos mokslų daktarė Danė Šlapkauskaitė. Daktarė pabrėžė II Vatikano Susirinkimo skelbtas idėjas, pakeitusias Bažnyčios požiūrį į visus tikinčiuosius. Jie suprato šiandieninį žmogų, visas įtakas, kurios žmogų kreipia iš kelio; suprato jauną žmogų, kuris, veikiamas ekonominių sąlygų, gali abejoti, klysti ir neturi būti smerkiamas, kalbėjo D.Šlapkauskaitė. Daktarė atkreipė dėmesį ir į II Vatikano Susirinkimo iškeltas idėjas apie tikėjimą, kuris turi būti patrauklus, džiaugsmingas, teigiantis meilę.
Jaukumo vakarui teikė minėjimą pradėjęs Šiaulių Katedros vyrų grigališkasis choralas, vadovaujamas Dianos Astrauskienės, intarpuose kanklėmis grojęs Šiaulių universiteto liaudies instrumentinis ansamblis Kanklės (vadovė Irena Lipinskienė). Renginį iškilmingais daudytės garsais ir giesme baigė Rolandos Kalakauskienės vadovaujamas Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis.
Šiauliai
© 2005 "XXI amžius"
|