Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate
Kiekvienas turėtume padėti, kai Dievas perteklių
duoda
Prie Kūčių stalo 118 varguolių
|
Vladas ir Darius Zubrai
su Alytaus Šv. Angelų sargų
parapijos Caritas vadove
Aldona Vasiliauskiene
Zitos Stankevičienės nuotrauka
|
ALYTUS. Šv. Angelų Sargų parapijos Caritas
savanoriai Kūčių stalą šiemet padengė net 118-ai nelaimėlių. Susirinkusiuosius
kalėdaičiais apdalijo, pasninko valgiais nukrautą stalą palaimino
dekanas kun. Arūnas Užupis. Silkių, žuvų ir aliejaus šventėms padovanojo
ištikimiausia rėmėja parduotuvė Maxima ir varguolius dažnai šelpianti
kooperatinė bendrovė Alytaus prekyba. Mielinių kepinių nepagailėjo
kepyklėlė Rixa ir Maximos kepėjos. Pagardų ir pomidorų padažo
atseikėjo Stiklinis restoranas, o cukraus ir gaiviojo gėrimo
AB Alita. Daržovių įvairioms mišrainėms atvežė Rožučių kaimo ūkininkai
Monikutė ir Vladas Zubrai. Šie atjautūs geradariai Kūčių stalui
pririnko ir kelis maišus gražesnių obuolių.
Net keletą dienų triūsė savanoriai, kad ir varguoliai pajustų didžiosios katalikų šventės džiaugsmą. Be šaltųjų Kūčių stalo patiekalų, susirinkusieji buvo pavaišinti ir karštu daržovių ir grybų troškiniu.
Maloniai priimti, pagirti už susikaupimą, išorinį ir dvasinį nusiteikimą, skaniai pamaitinti miesto nelaimėliai neslėpė dėkingumo: po kelis kartus dėkojo savanoriams, linkėjo sveikatos, vienas kitas siekė net ranką pabučiuoti.
Be dovanų neliko nė vienas
Antrąją Kalėdų dieną Šv. Angelų Sargų parapijos salėje dekanas kun. A.Užupis, s. Romutė ir s. Rimutė, Caritas savanoriai parapijos vaikams surengė Kalėdų šventę. Gausų būrį įvairaus amžiaus jaunųjų parapijiečių linksmino, sukti ratelius ir dainuoti mokė teta Genutė iš Luksnėnų (Genovaitė Švabienė A.K.). Pasirodė ir tikrasis Kalėdų Senelis. Tiesa, jis jau buvo apsilankęs bažnyčioje, Piemenėlių Mišiose ilgai bendravęs su parapijiečiais. Į šią popietę Kalėdų Senelis vos atvilko maišą su pusšimčiu dovanėlių, bet vaikų, pasirodo, susirinko daug daugiau. Vien mamų šventės rengėjai suskaičiavo 25-ias. Caritas savanorės suskato ieškoti: gal senas Senelis ne visas atnešė, dalį pakeliui išbarstė? Ir neapsiriko, dar dešimtį pamestų surado.
Po linksmybių laukė vaišės, angelėlių atskraidintos Biblijos tiesos bei liudijimai ir laimės šaltinis, kuris tą vakarą neišseko.
Dosniausio Caritas globėjo vardo nusipelnė Zubrai
Caritas savanorių vadovė A.Vasiliauskienė pasakoja, kad sunkiai besiverčiantys alytiškiai atsimenami ne tik per šventes. Kiekvieną sekmadienį, po pamaldų, Caritas būstinėje renkasi daugiavaikės šeimos. Vaikams įvairių labdaringų užsiėmimų prigalvoja vienuolės Rimutė ir Romutė, Vilties programos vadovės, o mamos savas problemas sprendžia padedamos savanorės Aldonos Jankauskienės. Po užsiėmimų visi susėda pietauti.
Paprastai daugiausia paramos iš parapijiečių sulaukiame prieš šventes, o Vilties programos dalyvius maitiname kas sekmadienį. Būna, kad pritrūkstame produktų ar lankytojai pageidauja skanesnių pietų. Tuomet renku Rožučių gyventojų Zubrų telefono numerį ir klausiu, gal į miestą žada važiuoti. Šie gailestingi ir atjautūs ūkininkai mus dažniausiai lankantys geradariai. Jei kuri nors daugiavaikė šeima atsiduria ant bado slenksčio, Vladas su Monikute ir sūnumi Dariumi pirmieji padės, - darbščius žmones giria A.Vasiliauskienė.
Vladui pagyros ne prie širdies. Jis mano, kad kiekvienas turėtume padėti, kai Dievas perteklių duoda. Šiemet dzūkų sodai tuštoki buvo, o Zubrų obelys nuo vaisių linko. Visi trys vaikai Daivutė, Darius ir Algis kelis pusdienius triūsė, kol obuolius nuskynė ir žiemai gražiai sudėjo. Vladas nė pats nežino, kiek maišų obuolių į Caritas atvežė. Jei duodi neturi skaičiuoti, sako 17-oje hektarų ūkininkaujantis V.Zubrus.
Ištikimiausi Caritas rėmėjai Radžiūnų malūnas, Dzūkijos dujos, pavardės nenorinti skelbti Snaigių gatvės gyventoja ir Galkevičius iš Vankiškių kaimo. Šiemet pieno produktų pasiūlė ir veiklą atgaivinusi Alytaus pieninė. Pavienių aukotojų mažėja.
Jau po Kalėdų V.Zubrus su sūnumi Dariumi susirengė į Alytų dujų baliono keisti. Pirmiausia, kaip įpratęs, paskambino į Caritas bene ko trūksta? Ir atvežė stokojantiesiems kelis maišus obuolių, bulvių, taip pat pieno, daržovių, o čia dirbančioms moterims ir butelį šampano. Dar priminė, kad Velykoms paskers ir atveš nemenką bekoną. Ar mūsų mieste liktų alkanų, jei nors kas šimtasis perteklių turintis alytiškis pasielgtų kaip V.Zubrus?
Aldona Kudzienė
© 2006 XXI amžius
|