Ištikimybė Krikšto sakramentui reiškia taip gyvybės kultūrai
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI
laimina jauną šeimą
Nuotrauka iš LOsservatore Romano
|
|
Krikštas šiandien yra didis
taip gyvybei, taip Kristui,
taip tam, kuris įveikė mirtį,
sakė Šventasis Tėvas
|
Popiežius Benediktas XVI vėl nustebino įspūdingu pamokslu, - šį kartą pasakytu be iš anksto parengto teksto, - kuriame karštai gynė gyvybės kultūrą. Mūsų laikais mes turime sakyti ne plačiai išsiplėtojusiai mirties kultūrai. Sakydami ne šiai kultūrai mes kartu turime stiprinti gyvybės kultūrą, - kalbėjo Šventasis Tėvas praėjusį sekmadienį, sausio 8 dieną, Viešpaties Krikšto šventės homilijoje, tose apeigose taip pat pakrikštydamas grupę italų naujagimių.
Apeigos, kuriose dalyvavo dešimties krikštijamų kūdikių penkių berniukų ir penkių mergaičių tėvai ir artimi giminaičiai, vyko Vatikano Siksto koplyčioje, žinomoje Mikelandželo Paskutiniojo teismo freskomis. Tradiciją krikštyti naujagimius per Viešpaties Krikšto minėjimo šv. Mišias popiežius Jonas Paulius II buvo pradėjęs 1980 metais. Tačiau šiai liturgijai paskutinius dvejus metus jis jau nebegalėjo vadovauti dėl suprastėjusios sveikatos.
Homilijoje kalbėdamas apie krikšto prasmę, Benediktas XVI sakė, kad šiuo sakramentu vaikai yra įvedami į draugų bendriją, kurioje jie niekada nebus apleisti nei gyvenime, nei mirtyje. Ši draugiška kompanija iš tiesų yra Dievo šeima, kuri savyje turi Amžinybės pažadą. Būdamas tame pakrikštytųjų būryje žmogus jausis dvasiškai saugus ir globojamas, ugdomas ir guodžiamas net ir kentėjimų dienomis ar kai atsidurs savo gyvenimo tamsiuosiuose slėniuose. Popiežius taip pat pastebėjo, kad niekas nežino, kas atsitiks mūsų planetai ar mūsų Europai po 50, 60 ar 70 metų, tačiau vienintelis dalykas pakrikštytajam visada liks tikras tai žinojimas, jog priklauso Dievo šeimai. O buvimas šioje šeimoje reiškia, kad niekada nebūsi vieniškas, reiškia, kad būsi tikroje draugystėje su Tuo, kuris yra Gyvenimas.
Tačiau buvimas pakrikštytųjų bendrijoje taip pat yra ir įpareigojantis, nes buvimas ištikimu savajam krikštui šiuolaikinio pasaulio kontekste reiškia sakymą taip Kristui ir gyvybei bei ne blogiui ir mirčiai. Toji mirties kultūra, kurią privalu atmesti, yra narkotikai, bėgimas nuo tikrovės iliuzijos bei netikra laimė, kuri išreiškiama melu, sukčiavimu, neteisingumu, panieka kitiems, solidarumui, atsakomybei vargšų ir kenčiančiųjų atžvilgiu. Benediktas XVI teigė, kad ši mirties kultūra yra išreiškiama ir seksualumu, kai siekiama vien tik malonumo be atsakomybės, kai žmogus tampa daiktu, nebe asmeniu, o tik vartojimo priemone.
Šiam netikram laimės pažadui ir šiam tariamam gyvenimui, kuris tikrovėje yra niekas daugiau, o tik mirties įrankis, šiai antikultūrai ir reikia pasipriešinti, ko reikalauja kūdikystėje priimtas Krikšto sakramentas. Krikštas šiandien yra didis taip gyvybei, taip Kristui, taip tam, kuris įveikė mirtį. Šventasis Tėvas aiškino, kad pirmieji krikščionys savo ištikimybę Krikšto sakramentui įrodė kentėjimais senovės pagoniškoje Romos imperijoje, Koliziejuje, kur jie turėjo dalyvauti mirties spektakliuose, kupinuose žiaurumo ir prievartos, ir kur žmonės buvo deginami gyvi lyg fakelai.
Popiežius Benediktas XVI taip pat sakė, kad gyvybės kultūros bruožai visiškai išreikšti dešimtyje Dievo įsakymų, Dekaloge, kurie yra ne draudimai, bet gyvenimo vizija. Jis akcentavo ketvirtąjį įsakymą - taip šeimai, penktąjį įsakymą - taip gyvybei, šeštąjį įsakymą - taip atsakingai meilei, septintąjį įsakymą - taip solidarumui, socialinei atsakomybei ir teisingumui, aštuntąjį įsakymą - taip tiesai, devintąjį ir dešimtąjį įsakymus - taip kitų pagarbai ir tam, kas jiems priklauso. Taigi Dekalogo reikalavimų prisilaikymas, buvimas bendrystėje su Kristumi reiškia konkretų ir praktinį gyvybės kultūros formavimą.
Po šv. Mišių tradiciniame šventadienio susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje vėl kalbėdamas apie Krikšto sakramento prasmę, Šventasis Tėvas priminė, kad šią kūdikystėje gautą dovaną subrendę katalikai turi priimti laisvai ir atsakingai, tai patvirtindami kasdieniu tikėjimo gyvenimu ir Evangelijos liudijimu.
© 2006 XXI amžius
|