Pirmasis puslapis
Darbai
Fotografija
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Grožio akimirkų rožinis

Romas BACEVIČIUS

Vidutė Šeputienė

Vidutė ŠEPUTIENĖ. Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties miestą (Ps 45)

Vidutės Šeputienės pirmoji fotografijų paroda „Akimirkų rožinis“ Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje

V.Šeputienės dukros Egidijos skambinamos arfos garsai sušildė į parodos atidarymą atėjusiųjų širdis

Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, per Tris Karalius buvo atidaryta ilgai Tauragėje gyvenusios, o dabar į tėviškę Dzūkijoje sugrįžusios Vidutės Šeputienės pirmoji fotografijų paroda „Akimirkų rožinis“, kurioje eksponuojama apie 50 nuotraukų, pavadintų Šventojo Rašto ar psalmių knygos ištraukomis. Tą sekmadienio pavakarę į atidarymą atėjusieji bažnyčioje pirmiausia išgirdo autorės dukros Egidijos skambinamos arfos garsus.

Pirmasis kalbėjęs kun. Robertas Grigas sakė, kad autorę ir jos šeimą pažįsta 20 metų, o susipažino per kun. Juozo Zdebskio laidotuves. Šis kunigas Vidutei buvo tikėjimo pavyzdys, skatinęs ieškoti Dievo, todėl pirmąją savo fotoparodą ji skyrė šio žmogaus tragiškos žūties 20-mečiui. Kun. R.Grigas džiaugėsi autorės sugebėjimu perteikti grožio akimirkas ir vylėsi, kad šiomis Vidutės užfiksuotomis Dievo sukurtomis nuostabiomis dovanomis galės gėrėtis ir visi, pamatę jos nuotraukas. Kunigas linkėjo autorei ir toliau dalytis grožiu, kuris gelbsti labai sužeistą bei chaotišką pasaulį.

„Artumos“ žurnalo redaktorė Vanda Ibianska, apibūdindama Vidutės nuotraukas, sakė, jog jose vyrauja grožis ir tautiškumas, gili meilė Tėvynei, gerumas ir šiluma, šviesos ir šešėlių žaismas bei taisyklinga kompozicija. Nuotraukose nedominuoja žmonės, o vyrauja vien Lietuvos grožis. Tą grožį Vidutė mato kitaip, nei dažnas kitų fotomenininkų. Jos nuotraukose atskleidžiama gyvenimo harmonija ir pasaulio tobulumas.

Fotografija Vidutei yra atgaiva sielai ir jai pačiai, o jos nuotraukos teikia džiaugsmą ir kitiems. Laukų akmenys, dangus su debesimis žvelgiant pro smilgas, spalvas ir atspalvius keičiantis ežero vanduo buvo tie kasdieniai gamtos stebuklai, kurie moka klausytis įvairiomis prasmėmis kalbančio pasaulio.

Parodos autorės sesuo gydytoja ir rašytoja Birutė Žemaitytė sakė, kad abi esančios iš daugiavaikės šeimos, gimusios Gražulių kaime ir su Vidute kažką ypatinga gavusios iš Dievo, nors varganomis sąlygomis siekusios mokslo, bet nemažai pasiekusios. Birutė parašė kelias knygas, o Vidutė fotografuoja. Birutė linkėjo seseriai išleisti fotoalbumą, kad žmonės, jį vartydami, galėtų džiaugtis gamtos grožiu. Be to, Birutė nemažai kalbėjo apie fizinę kančią, kurią abiem seserims teko patirti po chirurginių operacijų, apie galimybę priimti kančią kūrybingai, sakraliai ir mistiškai. Gydytoja teigė, kad Vidutei atskleisti tai, ką ji gražaus pamatė, padėjo ir gausi jos šeima – vyras Jonas bei užauginti ir į gyvenimą išleisti 14 vaikų.

Parodos atidarymą vedusi dukra Evelina visos šeimos vardu dėkojo mamai už tai, kad ji išmokė pamatyti akimirkų grožį, taip pat visiems, paskatinusiems ją surengti pirmąją fotoparodą.

Pati V.Šeputienė „XXI amžiui“ sakė labiausiai norinti padėkoti tiems, kurie ją paskatino surengti parodą. Labiausiai tą ragino daryti „Artumos“ redakcijos žmonės, nes šiame žurnale spausdinta nemažai jos nuotraukų. Keletą spausdino ir „XXI amžius“. Parodos autorė sakė, kad nelengva rasti gražių vaizdų, kuriuos būtų galima užfiksuoti fotojuostoje, tačiau dar sunkiau surasti jam tinkamą pavadinimą iš Šventojo Rašto. Jį tenka kartais ilgai skaityti, kol suranda nuotraukai apibūdinti tinkamą sakinį.

Nors dar su fotoaparatu FED fotografuoti V.Šeputienė pradėjo gimus pirmajai dukrai, tačiau tai buvo labiau šeimyninės nuotraukos. Vėliau, kai įsigijo fotoaparatą „Praktica“, nuotraukos tapo meniškesnės, o rimtesnis fotografavimas prasidėjo 1998 metais. Dabar V.Šeputienė fotografuoja su fotoaparatu „Olympus“. Šis darbas jai labai patinka ir teikia atgaivą įvairiose gyvenimo situacijose.

Beje, kažkada Vidutė svajojo tapti geologe, bet nors ja ir netapo, turi su geologija susijusią aistrą – nuo 1984 metų kolekcionuoja akmenis iš įvairių pasaulio kampelių. Draugai ir pažįstami jai atvežė dovanų didesnių ir mažų akmenų jau iš daugiau kaip 200 pasaulio vietų. Vidutė yra sudariusi jų katalogą, o tėviškėje, Alytaus rajono Gražulių kaime, į kurią sugrįžo gyventi, tikisi įrengti savotišką mažų akmenų muziejėlį.

Na, o V.Šeputienės fotoparoda „Akimirkų rožinis“ Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje veiks iki vasario 8 dienos. Jei turėsite progą, būtinai užsukite pažiūrėti.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“