|
Oranžinės revoliucijos saulėlydis
Petras KATINAS
Dujų karo vardą gavęs Maskvos spaudimas Ukrainai sukėlė ne ekonominę, o didžiulę politinę krizę. Prezidento Viktoro Juščenkos lėktuvui dar nenusileidus Kazachstano sostinės Astanos oro uoste, kur jis atvyko dalyvauti Kazachstano prezidento N.Nazarbajevo inauguracijos iškilmėse, Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) priėmė sprendimą atstatydinti premjero Jurijaus Jechonurovo tiktai praėjusį rugsėjį paskirtą vyriausybę. Atstatydinimo formuluotė gana grėsminga: už nacionalinių interesų išdavystę, įvykdytą sausio 4 dieną Maskvoje pasirašius Rusijos ir Ukrainos sutartį dėl dujų tiekimo ir kainų. Tas susitarimas buvo įvertintas kaip vergiškas, uždedantis Ukrainai ekonominę kilpą. Nors Vakarų ekspertai jį vertina kaip vos ne Ukrainos laimėjimą ginče su Maskva. Šiuo atveju suveikė daugelio parlamentarų, kurių didelė dalis susijusi ekonominiais ryšiais su Maskva, neapykanta pirmiausia provakarietiškam prezidentui v. Juščenkai. Atsigavę po šoko, patirto oranžinės revoliucijos metu, šie prorusiški elementai sugebėjo patraukti į savo pusę nemažai tos revoliucijos veikėjų. Oficialiai nepasitikėjimo vyriausybe klausimą iškėlė Ukrainos parlamento komunistai ir socialdemokratai, tačiau niekas nei Kijeve, nei Maskvoje, nei Vakaruose neabejoja, kad viską organizavo nušalintoji premjerė, pertekusi ambicijų viena iš oranžinės revoliucijos lyderių Julija Tymošenko. Ji verčiant vyriausybę susiblokavo ne tik su komunistais ir socialdemokratais, bet ir su, atrodo, nesutaikomu priešininku buvusiu Maskvos statytiniu į Ukrainos prezidentus V.Janukovičiumi. Pastarasis dabar vadovauja Regionų partijai, kurią palaiko vietiniai rusai ir prorusiškai nusiteikusi nemaža dalis visuomenės.
Ukrainos prezidentas V.Juščenka, būdamas Kazachstano sostinėje, faktišką perversmą įvertino kaip antikonstitucinį ir neatmetė galimybės paleisti parlamentą. Iš tiesų parlamentas peržengė ribas ir pažeidė Konstituciją, nes, pagal vykstančią politinę reformą, tiktai naujasis Ukrainos parlamentas, kuris bus išrinktas kovo 26 dienos rinkimuose, turės teisę paskirti ir atstatydinti vyriausybę. Neabejojama, kad prie šios politinės krizės prikišo nagus ir Maskva, sugebėjusi patraukti į savo pusę J.Tymošenko. Taigi dabar grubiausiai, savųjų rankomis, Ukrainai užkertamas kelias į Vakarus ir negali būti nė kalbos apie jos stojimą į ES ir NATO. Todėl belieka tik konstatuoti, jog taip daug vilčių teikusi oranžinė revoliucija išgyvena tikras konvulsijas. Ukrainos prezidentas V.Juščenka įvykius Kijeve pavadino chaosu, kurio pasekmes sunku numatyti. Tačiau politikos apžvalgininkai teigia, kad Maskva tiesiogiai nupirko buvusią premjerę J.Tymošenko, kuri, būdama didelė garbėtroška, dėl valdžios pasirengusi parduoti net tėvą ir motiną.
Prezidentui V.Juščenkai pavojų kelia ne tik maištas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, bet ir visiškai neaiškus susitarimas dėl dujų su Rusija. Visai nesvarbu, kad sausio 4-ąją buvo susitarta, jog Ukraina po 95 dolerius už 1000 kubinių metrų dujų mokės Gazprom. O tame susitarime kalbama, kad dujos į Ukrainą tekės ne tik iš Rusijos, bet ir iš Turkmėnijos bei Uzbekistano. Pasirodo vis daugiau pranešimų, jog Turkmėnijos diktatorius S.Nijazovas ir Uzbekistano prezidentas I.Karimovas jau rengiasi padidinti iš savo šalių tiekiamų dujų kainas. Taip būtų smogtas didelis smūgis Ukrainos ekonomikai, nes Kijevo finansų ir ekonomikos analitikai tvirtina, jog ir numatyti 95 doleriai yra maksimali kaina, kurią dar gali atlaikyti Ukrainos ekonomika. Ukrainos valstybinės naftos kompanijos Naftogaz prezidentas Aleksejus Ivčenka, kurį Rusijos žiniasklaida vadina aršiu nacionalistu ir banderininku, pareiškė, kad niekas negali ir neturi teisės padidinti dujų kainų, dėl kurių susitarta su Kremliumi. Tačiau S.Nijazovas jau užsiminė, jog šis jokio susitarimo su Ukraina nepasirašė ir todėl gali elgtis kaip tinkamas. Apžvalgininkai pažymi, kad jeigu Uzbekistano prezidentas I.Karimovas, tapęs paklusniu Kremliaus vasalu, elgsis taip, kaip jam lieps V.Putinas, tai dėl Turkmėnbaši S.Nijazovo gali kilti problemų. Daug kas turėtų paaiškėti, kai S.Nijazovas sausio pabaigoje atvyks į Maskvą derybų su V.Putinu. Iš Turkmėnijos prezidento aplinkos jau pasigirdo užuominų, jog Turkmėnija gali padidinti savo dujų kainą nuo dabartinių 65 dolerių iki 85 ar net 105 dolerių. Tai pirmiausia atsilieptų Ukrainai. Visa tai nieko gero nežada Ukrainos prezidentui V.Juščenkai, nes jo priešininkė J.Tymošenko, V.Janukovičius ir vis labiau į jų pusę krypstantis parlamento pirmininkas V.Lytvynas, be abejo, pasinaudos dar vienu galimu dujų kainų pakėlimu.
© 2006 XXI amžius
|