Dainų lobis, grąžintas iš užmaršties
|
Leopoldo Vytauto Jasevičiaus
šeima savo sodyboje
Pentviršių kaime. Vytautas
stovi prie sėdinčio senelio
|
|
Negrįžęs iš karo savisaugos
batalijono karys Leopoldas
Vytautas Jasevičius, surinkęs
1334 dainas, kilęs iš Pentviršių
kaimo (Šakių r.). Kairėje gimnazisto
nuotrauka, dešinėje 1941 m.
gruodžio 24 d. seseriai
užrašyta nuotrauka
|
Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų pasiekė žinia, kad Valių kaime, prie Jankų (Kazlų Rūdos sav.), vienas žmogus turi surinktų dainų rankraštinį rinkinį. Atvažiavau dviračiu iš Kazlų Rūdos į Jankus, pradėjau klausinėti: kur yra tas kaimas ir tas žmogus. Pasirodo, jo jau seniai nėra, jis miręs. Viena Jankų gyventoja (jos namas paskutinis iš dešinės, pagiry), išklausiusi mane geranoriškai sutiko padėti. Dviračiais painiais miško keliais nuvažiavome į Valių kaimą pas Valentiną Butkienę. Ji atsinešė skrynelę ir išėmė iš jos labai storą knygą (780 puslapių!). Kiekviename puslapyje gražia kaligrafiška rašysena buvo užrašytos liaudies dainos. Jų buvo net 1334! Tai tikras dainų lobis. Po kai kuriomis buvo įrašas, kur ir kada daina užrašyta, iš kokio asmens. Knygos kokybė puiki, nors jai apie 70 metų (tai V.Butkienės nuopelnas). Dainų įrašai datuoti 1937, 1938, 1939 metais. Mane sukrėtė neįtikėtinas rinkusio dainas žmogaus pasiaukojimas. Šitiek surinkti ir viską gražiai, tvarkingai, kaligrafiškai užrašyti! Mūsų amžiui su jo dideliais gyvenimo tempais tokia kantrybė, toks pasiaukojimas tikrai nebūdingi, todėl ir stebina šis unikalus atvejis.
Pradėjau klausinėti apie dainų rinkėją. Deja, V.Butkienė nedaug galėjo apie jį pasakyti. Tai Leopoldas Vytautas Jasevičius, Valentinos dėdė (motinos brolis), 1941 metais užėjus vokiečiams išėjęs į savisaugos dalinius ir dingęs be žinios karo audrų sūkuryje. Pagalvojau: gal tai jo vėlė veikia mus, kad atitaisytume likimo skriaudą, ištrauktume iš gūdžios užmaršties jo nepelnytai užmirštą vardą ir jo neįkainojamą surinktų dainų lobį. Jis baigė gimnaziją. Tik neaišku, kurią, gal Šakių, nes gimęs Pentviršių kaime prie Paluobių (buvusi Šakių aps., dabar rajonas). Buvo nevedęs. Valentina parodė keletą jo nuotraukų. Deja, jos blogai išsilaikiusios. Vienoje L.V.Jasevičius su lietuviška savisaugos dalinio kario uniforma. Kitoje pusėje užrašyta: Slonimas 1941 m. XII 24. Atminčiai sesutei M.
Slonimas miestas Baltarusijoje, netoli Gardino. Savisaugos batalionų kariai kovojo prieš lenkų Armiją krajovą, žudžiusią taikius Vilnijos krašto gyventojus lietuvius, saugojo nuo raudonųjų diversantų tiltus, geležinkelius, karinius objektus. Dėl vokiečių intrigų ir provokacijų (jie geriau apginklavo krajovcus) daug savisaugos batalionų karių žuvo nelygioje kovoje su jais. Gal vienas iš jų buvo patriotas, idealistas, užburtas ir paviliotas šviesaus liaudies dainų dvasinės erdvės pasaulio, L.V.Jasevičius? Nežinom jo gimimo datos. Minėtoje nuotraukoje jis atrodo apie trisdešimt, vadinasi, gimė 1910-1915 metais. Kitoje, dar blogiau išlikusioje nuotraukoje, jis romantiškos išvaizdos gimnazistas, o trečioje, gerai išlikusioje, visa jo aštuonių asmenų šeima idiliškoje jų sodyboje Pentviršių kaime. Leopoldas, jauniausias iš vaikų, stovi tarp sėdinčio senelio ir senelės. Leopoldas pats rinko dainas, nemažai jų gavo iš draugų, draugių, pažįstamų. Prie dainos Daug pasaulyje yra bernyčių (69 p.) yra prierašas: atminčiai skiria Marcelė Sriuoginaitė. Galima spėlioti, kad Marcelė, pateikusi daug dainų, buvo neabejinga Leopoldui. Atskiras skyrius (nuo p. 537) karo dainos. Dainų rinkėjas daug kur pasirašo meniška (raidės su pagražinimais) rašysena. Ir tai byloja apie jo menišką prigimtį. Knygos pabaigoje turinys. Dainų pavadinimai surašyti abėcėlės tvarka. Ir vėl stebina kruopštumas, atsidavimas didžiam darbui. Knyga buvo užbaigta 1939 m. liepos 19 d. Gale knygos (prieš dar 7 dainų priedą) autoriaus žodis:
Prisiminti!
Kada pamąstau apie rašymą šių dainų, man prisimena
daugiausia tamsūs, audringi rudens vakarai ar šalčiu dūsaujančios
žiemos naktys...
Kiti ilsis, bet aš ne... Man rūpi daugiau išrašyti
dainų, greičiau baigti darbą. Prie rūkstančios lempos, susilenkęs
rašau ir rašau...
Vasarą, kada lietus lydavo, paimdavau lapus,
atsisėdu ir... taip liko surašytos dainos.
Man labai malonu prisiminti tuos draugus ir
pažįstamus, kurie savo žinomomis dainomis praturtino šį mano rinkinį.
Visiems, kurie čia prisidėjo ir lengvino man
rašyti, turiu širdingai prisiminti ir padėkoti.
Daugiausia pasidarbavo rašant šį rinkinį:
Matilda Prakaitytė-Sriuoginienė
Marcelė Sriuoginaitė
Natalija Andriukaitytė
Kazimieras Bačiūnas
Elena Krupaunickaitė
Antanas Sliesoraitis
Juozas Strimaitis
Jonas Baltrušaitis
Ona Valaitytė
Agota Liubinaitė
Janina Maksvytytė
Ona Adelaitytė
Marija Sinkytė
Marcelė Pačiejutė-Pranaitienė
Ona Gustaitytė-Jacevičienė
Albertas Butkaitis
Kastancija Viliušytė ir kiti.
Čia visiems išvardintiems ir neišvardintiems, kurie tik
džiaugėsi mano darbu, tariu širdingai dėkui
Leopoldas Vytautas JASEVIČIUS
Pentviršiai
1939
VIII 31
Ir mes, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojai, taip pat širdingai dėkojame V.Butkienei ir visai jos šeimai už nuostabią dovaną mūsų muziejui L.V.Jasevičiaus surinktų liaudies dainų lobį.
Visus, norinčius įsigyti šios dainų rankraštinio rinkinio knygos kopijas, prašome kreiptis į Perfo (Vytauto 26 g., Marijampolė).
Algimantas LELEŠIUS
Marijampolė
© 2006 XXI amžius
|