|
2005-uosius išbraukiau iš gyvenimo
Algimantas Kojelis
Tautą, Lietuvos Respublikos Prezidentą mūsų seimūnai neregėtu akibrokštu spjūviu į tautos veidą pasveikino 2005-ųjų šv. Kalėdų išvakarėse, numesdami nuo savo vaišių stalo tautiečiams apgraužtą kaulą (šventinių dienų kompensaciją) ir šitaip bandę sušvelninti galimą neigiamą tautiečių reakciją į įvykusį neeilinį tautos apiplėšimą pasiskiriant sau tūkstantines pinigų sumas popieriui, pokalbiams telefonais ir kelionėms pas rinkėjus. Tokiu įžūliu būdu jie prie savo skurdaus atlyginimo, dešimteriopai didesnio nei vargano Lietuvos Respublikos piliečio, vieningu balsavimo mygtukų paspaudimu, įstatymiškai, pasididino savo atlygius, kurių ir iki tol pasiskirtų jie nebuvo verti. Tad po rentų Kovo 11-osios signatarams, tik ką padidinto atlygio už tiesiog bergždžią darbą savo patarėjams naujas akibrokštas, įrodantis, jog tauta jiems yra niekas prieš savąją jų giminaičių ir draugų gerovę. Dar ruošiamas tautos apiplėšimas kuriant naują ministeriją mokytojams, medikams, policininkams, gaisrininkams, pensininkams, studentams ir tikriesiems Kovo 11-osios Akto signatarams, konclageriuose praleidusiems dešimtmečius ir kovojusiems už Dievą ir Tėvynę, į nepriklausomybės atkūrimo procesą įnešusiems šimteriopai didesnį indėlį nei Kovo 11-osios Akto signatarai. Plėšikų gaujos tautą apiplėšia pamindamos įstatymus. O kaip pavadinti plėšikavimą įteisinant jį priėmus sau palankius įstatymus, įvairiausius reglamentus ir statutus? Stebėtinai ciniškas seimūnų Klumbio, Matulevičiaus ir Paulausko elgesys jau seniai atsiriboję nuo tautos, jie nusprendė atsiriboti net nuo Konstitucinio Teismo reikalavimų kontroliuoti pasiskirtų sumų panaudojimą, ragino greičiau balsuoti ir eiti skubos tvarka aplaistyti (pradėti švęsti šv. Kalėdas) įstatymiškai iš tautiečių kišenių pagrobtus pinigus. Labiausiai stebina tai, kad prie tokių pozicijos sprendimų, nedvejojant (per televiziją parodytas tik kukliojo Razmos suvaidintas vaizdelis), be mažiausio gėdos ir garbės supratimo, į medaus statinę merkiami ir opozicijos į save riesti pirštai. Opozicija taip pat elgėsi ir pateikdama Draugystės viešbučio prichvatizavimo klausimą pamiršo neseniai įvykusį teisėtą neįgaliųjų šeimos apiplėšimą atimant iš jos okupanto nacionalizuotą ir tikrajam šeimininkui negrąžintą žemę. Visiškai aišku, kodėl taip atsitiko. Medumi pateptas opozicijai čia buvo iš tos pačios neįgaliųjų šeimos įstatymiškai pagrobtas sklypas jos nariui Zingeriui. Tad kaipgi tokiu atveju aiškinsies, kam buvusiam prezidentui, pagal įstatymą iki gyvos galvos aprūpintam valstybine virėja, asmeniniu vežiku ir valstybės mokamais (mūsų mokamais) rūmais, A.Brazauskui dar reikalingas jau ne pirmas, o gal ir ne paskutinis žemės sklypas prestižinėje Vilniaus vietoje... Kai tik tarp pozicijos ir opozicijos išdygsta medaus statinė, joje vyksta taikus tarpusavio sugyvenimo būdas. Ir tada nė kriukt apie pozicijos nusikalstamą veiklą. Liaudiškai tariant, ranka ranką plauna. Kur valstybininkų cinizmo riba? Kur tokiais atvejais dingsta dešinė? Matyt, puola laižyti kairiosios sąmoningai panosėn pakištą kaulą. Manau, kad toks klausimas kyla dažnam žmogui iš gatvės (taip Vincas Justas Paleckis praeityje pakrikštijo Lietuvos liaudį). Kaip tau, tautieti, atrodo? Gal tokie veiksmai lygintini su okupacijos meto stribų darbeliais, kurie banditų ieškojo stalčiuose? Dabar to daryti nereikia. Įjungei balsavimo mašiną ir grobis tavo. Skirtumas tik toks, kad stribus gainiojo partizanai, o naujiesiems padedame tai daryti mes, vėl ir vėl juos išrinkdami į Seimą ir pasodindami prie balsavimo mašinos. Kokia prasta mūsų atmintis. Jau pamiršome ir ilgiausiai Seime dirbantį pilkąjį kardinolą, kuris jau įsisiūbavusio tautos atgimimo metu, 1989 metais vykusio pirmojo ir paskutiniojo socialistinio televizijos tilto Vilnius Sietlas metu, vis dar prisiekinėjo okupantui amžiną ištikimybę.
O radijas ir televizija skardena: Lietuvoje aukščiausia eglė televizijos bokštas įžiebta pakankamai gražiai; iš Lietuvos bėga mokslininkai ir medikai; brangs šildymas; kaime prie Krekenavos žmogus šv. Kalėdas švęs be elektros; Klaipėdoje badauja benamiai; naujamečiame bėgime dalyvavo pakankamai daug bėgikų; užregistruota pakankamai mažai autoįvykių; pakankamai atsakingai pasakysiu, jog pakankamai svarbus klausimas diskutuojamas jau pakankamai ilgai; ledas pakankamai plonas; pakankamai jaunas žmogus...
Kalbos dergimo viršukalnę pasiekė Tango TV, be mažiausio gėdos jausmo, vien negarbingo pelno genama, miestui ir pasauliui transliuodama atnaujintus mūsų miestų pavadinimus: Siauliai, Klaipeda, Garleva, Swencionys, Panewezys. Žemaitiją vadina Zemaitija... Kas gali paneigti, kad, širdžiai paliepus, partijai pašaukus, prisidengus noru palengvinti moksleivių dalią mokantis lietuvių kalbos, jau gimsta naujas Abonentas? Kam gi griežtai pareikalauti tobulinti mobiliuosius telefonus, jeigu galima patobulinti valstybinę kalbą. Tai štai kas dedasi valstybėje, kurią valdo partijos, išžudžiusios ar kitaip sunaikinusios Nepriklausomos Lietuvos inteligentiją, ugnimi ir kalaviju dvasiškai nuskurdinusios didžiąją dalį tautos, pavertusios ją savo šaliai abejingais stuobriais, išverstakailiai palikuonys, su tauta bendraujantys tik prieš rinkimus, o tarprinkiminiu laikotarpiu laiką leidžia susikūrę okupacijos metu nespėtame sukurti šviesiame komunizmo rojuje. Sau pagal poreikius, o tautiečiui trupiniai nuo savo stalo. Būtų įdomu sužinoti, jeigu koks nors Truska, padirbėjęs tautos labui, paporintų tautiečiams, ar norvegai suteikė Kvislingui kurio nors miesto garbės piliečio vardą, ar pavadino jo vardu bent vieną savo mokyklą, ar kurios nors aukštosios mokyklos vadovybė suteikė jam garbės daktaro vardą? Kokio dydžio pensiją gauna Lietuvos komunistų partijos CK 1989 m. lapkričio 18 d. protokolu Nr.99 paskutiniuoju Lietuvos SSR saugumo komiteto pirmininko pavaduotoju paskirtasis B.Baltinas (ar jau tada pradėjo nuoširdžiai dirbti nepriklausomai Lietuvai minėtą protokolą pasirašęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius A.Brazauskas? Ar pastebėjote, kiek daug didžiųjų raidžių buvusiame amžinuoju CK aliejumi pateptojo, meile Lietuvai žėrinčiame titule, kurio jokiais įnagiais neįmanoma ištrinti iš lietuvių tautos kančios istorijos?) ir kiti lietuvių tautos kankintojai? Gal galite palyginti jų pensijas su dešimtmečius jų bendrapartiečių konclageriuose kankintų Balio Gajausko, monsinjoro Alfonso Svarinsko, Nijolės Sadūnaitės, buvusio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio ir daugelio kitų politikų, nusipelniusių Kovo 11-osios Akto signatarų titulų, su paminėtųjų CK ir MGB užkaboriuose stalinizmo bacilomis klonuotų didžiavyrių gaunamomis pensijomis?
Nepamiršo su šv. Kalėdomis tautiečius pasveikinti ir mūsų teisėjai: Lietuvos teisėjai prieš šv. Kalėdas pateikė net tris šventines dovanėles. Pirmiausia vienas Kauno teismas, kurio teisėjas, buvęs SSKP sekretorius, pamalonino kitą buvusį SSKP sekretorių, aktyvų 1990-1991 metų kolaborantą ir perversmininką, ir priteisė iš jį apšmeižusio žurnalisto 50 tūkst. litų. Aukščiausiasis Teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį Konstituciją pažeidusiam nušalintajam prezidentui R.Paksui ir atmetė kaltinimą dėl valstybės paslapčių atskleidimo...Vilniaus apygardos administracinis teismas pamalonino Rusijos pilietį skandalingąjį R.Pakso bičiulį ir globėją Jurijų Borisovą. Pasirodo, J.Borisovas yra lojalus Lietuvai Rusijos pilietis ir nekelia grėsmės valstybės nepriklausomybei ir saugumui. Be to, teismas vadovavosi ir humanistiniais motyvais. Tikriausiai mūsų teisėjai nėra susipažinę su Kleščinskio, Zorgės ir į juos panašių lojalių piliečių biografijomis. Tam, kad ir 2006-ųjų nereikėtų išbraukti iš tautos ir kiekvieno mūsų gyvenimo, Prezidentas privalo prisiminti savo konstitucinę pareigą ir atsakomybę prieš tautą už teismų darbą ir todėl skubos tvarka privalo panaikinti tą jau valstybe valstybėje tapusį monstrą, grasinantį valstybės egzistavimui.
Malonu nors tai, kad praeitais metais vieningos Europos idėjos autoriaus R.Šumano medaliu apdovanotas Vytautas Landsbergis, o Lietuvoje viešėjusi Eurovizijos konkurso nugalėtoja, Ukrainos tautos dukra Ruslana Ryžyčko išdrįso išdurti komunistus, per TV3 pareikšdama labiausiai mūsų valstybėje gerbianti Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų ir Vytautą Landsbergį, norinti sukurti ir atlikti dainą lietuviškai.
Štai kas vyko paskutinėmis praėjusių metų dienomis naujausio CK politbiuro vadovaujamoje Lietuvoje. 50 metų aš nuoširdžiai dirbau Lietuvai, 15 iš jų nepriklausomai Lietuvai. (A.Brazausko sąmojį supratau, jog 35 metus jis nuoširdžiai tarnavo okupantui. Jeigu suklydau, atsiprašau. Nesu labai raštingas, nes jo partijos teisuoliai buvo uždraudę man net mokytis.) Ypač A.Brazauskas pasidarbavo po Kovo 11-osios buvusiojo duondavio okupanto vykdytos blokados metu, beveik kiekvieną dieną gąsdindamas tautą besibaigiančiu benzinu, nestokodamas jo sau, didžiulę savo vicepremjero darbo laiko dalį nuoširdžiai skyręs savo asmeninei gerovei tenkinti. Gal ir keista, bet stebėtinai drąsaus žurnalisto Valdo Vasiliausko Amžinajame nomenklatūros pavasaryje neradau nė vienos užuominos apie A.Brazausko meilę Lietuvai. Dabar vargšelis Premjeras gali atsikvėpti. Jis išdūrė Lietuvą, pritaikydamas okupacijos meto valdymo modelį, kur pirmasis iškamša, o pirmu smuiku groja antrasis. Ir atsitik taip, kad antrasis atvyko iš Archangelsko, kur okupacijos metu pirmuoju dirbti išvyko buvęs Lietuvos antrasis Nikolajus Dybenka. Tikriausiai todėl A.Brazauskas nuolatinį laukimą, ką pasakys teisininkai, galima suprasti kaip laukimą, ką pasakys antrasis.
2005-uosius drįstu vadinti didžiojo Lenino mokslo priesaku Plėšk prisiplėštą sutvirtintais stabilios išraiškos metais, šį priesaką stabiliai taikytą grupei draugų, nusipelniusių stabiliai gyventi geriau. Jeigu dar prisiminsime, kaip stabiliai devyniais užraktais stabiliai užrakinti archyvai, tai ir baigsis pasakaitė apie tai, kaip buvęs gensekas nuostabiai stabiliai, rūpindamasis savimi, stabiliai tarnavo Lietuvai.
© 2006 XXI amžius
|