Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Protestantų delegacijos Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI kalbasi su Pasaulinio Reformuotų Bažnyčių aljanso pirmininku presbiterijonų pastoriumi Kliftonu Kirkpatriku

Šventasis Tėvas su jį aplankiusia reformatų delegacija

Pasaulinio Reformatų Bažnyčių aljanso generalinis sekretorius pastorius Setris Nijonis (kairėje) sveikina Popiežių. Centre – Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos sekretorius amerikietis vyskupas Brajanas Farenas. Už Popiežiaus – pastorius Kliftonas Kirkpatrikas

Popiežius patvirtina krikščionių vienybės prioritetus

Šiuo metu visoje Bažnyčioje vykstant Maldos už krikščionių vienybę savaitės (sausio 18-25 dienomis) celebracijai, tarptautinėje žiniasklaidoje vėl apžvelgiama intensyvi popiežiaus Benedikto XVI ekumeninė veikla, kuris savojo pontifikato pradžioje pabrėžė, jog krikščionių vienybės skatinimas bus svarbus jo pontifikato prioritetas. Šventąjį Tėvą, kilusį iš reformacijos židinio Vokietijos, pastarosiomis savaitėmis toliau lankė pagrindinių protestantų konfesijų aukščiausio lygio delegacijos, tikėdamosios tolesnio dialogo vystymo su katalikais didžiosios bendrystės linkme.

„Aš meldžiu, kad mūsų šiandieninis susitikimas neštų atnaujinto įsipareigojimo vaisių darbuotis dėl visų krikščionių vienybės, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI sausio 7 dieną audiencijoje priėmęs Pasaulinio Reformuotų Bažnyčių aljanso delegaciją. – Mūsų laukiantis kelias kviečia į išmintį, nuolankumą, kantrias studijas ir apsikeitimą“. Pasiremdamas prieš 40 metų pasibaigusio II Vatikano Susirinkimo dekretu apie ekumenizmą „Unitatis redintegratio“, jis sakė, kad bendra viltis dėl krikščionių galutinio susivienijimo yra „tvirtai pagrįsta Kristaus malda už savo Bažnyčią, dangiškojo Tėvo meile ir Šventosios Dvasios galia“.

Pasauliniam Reformuotų Bažnyčių aljansui (PRBA) priklauso 75 milijonai krikščionių reformatų, 218 veikiančių vietinių Bažnyčių 107 šalyse. Reformacijos sąjūdžio pradininkas buvo šveicaras teologas Jonas Kalvinas (1509-1564), įkūręs pirmąją šios konfesijos bendruomenę Ženevoje. Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčia, dabar turinti septynis tūkstančius tikinčiųjų, susijungusių į vienuolika parapijų, PRBA narė yra nuo 1924 metų. Susitikime su popiežiumi Benediktu XVI reformatų delegacijai vadovavo Pasaulinio aljanso pirmininkas JAV Presbiterionų Bažnyčios dvasininkas Kliftonas Kirkpatrikas. Į delegaciją taip pat įėjo PRBA generalinis sekretorius afrikietis pastorius Setris Nijomis.

Ekumenizmas neįmanomas be vidinio atsivertimo

Reformatų dvasiniams vadovams kalbėdamas angliškai, Šventasis Tėvas pastebėjo, kad posusirinkiminis ekumeninis dialogas turėjo esminės įtakos tiek teologiniam apmąstymui, tiek istorinei analizei aiškinantis tuos „tragiškus pasidalijimus, kurie iškilo tarp (Vakarų) krikščionių XVI amžiuje“. Jis taip pat teigė, jog katalikų ir reformatų teologai šiame dialoge pasiekė tam tikrą suartėjimą Jėzaus Kristaus Bažnyčios prigimties suvokime. Padrąsinantis ženklas yra tai, kad tolesnėje to dialogo fazėje yra tiriamas abiejų tradicijų teologinio supratimo „turtingumas ir papildomumas“.

Vėl remdamasis minėtuoju II Vatikano Susirinkimo dekretu, Benediktas XVI pabrėžė, jog „tikrasis ekumenizmas neįmanomas be vidinio atsivertimo“, ką jis jau yra akcentavęs ir savojo pontifikato pradžioje. Todėl yra teisingas ankstesnio popiežiaus Jono Pauliaus II tvirtinimas, jog reikia „nuskaistinti atmintį“, o tai yra reikšminga pastanga „mūsų širdžių atvėrimui, kad būtų priimta tikroji Kristaus tiesa“. Galingą impulsą šiems siekiams Katalikų Bažnyčioje suteikė prasmingas Didžiojo 2000 metų jubiliejaus minėjimas, sakė popiežius Benediktas XVI. Jis taip pat pasidžiaugė, jog kai kurios Reformatų Bažnyčios, priklausančios Pasauliniam aljansui, taip pat priėmė atitinkamas susitaikinimo iniciatyvas.

Amerikiečių katalikų žiniasklaida ta proga priminė, kad JAV Presbiterijonų Bažnyčia, Šiaurės Amerikos Krikščionių Reformatų Bažnyčia ir kai kurios kitos oficialiai paskelbė, kad tie neigiami pareiškimai apie katalikybę, kuriuos reformatų vadovai yra padarę XVI amžiuje, neatspindi dabartinio reformatų supratimo apie Katalikų Bažnyčios mokymą. Pavyzdžiui, minėta amerikiečių Krikščionių Reformatų Bažnyčia savo 2004 metų sinode paskelbė, jog 1563 metų vadinamajame Heidelbergo „Katekizme“, reformatų laikomame autoritetingiausiu, pateiktas vertinimas, jog katalikų šv. Mišios „iš esmės yra niekas kitas, kaip Jėzaus Kristaus vienintelės aukos ir kančios atmetimas ir todėl smerktina stabmeldystė“, yra neteisingas. Šventasis Tėvas reformatų dvasininkams sakė, kad tokie atitaisymai skatina „tvirtesnį ryšį, kuris turi būti stiprinamas tiesa ir meile“.

Reformatai teigiamai vertina dialogo rezultatus

Pasaulinio Reformuotų Bažnyčių aljanso pirmininkas pastorius dr. K.Kirkpatrikas savo kalbos pradžioje priminė Popiežiui, kad nors jis atstovauja protestantiškosios reformacijos suformuotoms Bažnyčioms, tačiau jos „taip pat yra tvirtai įsipareigojusios vienai, šventai, katalikiškai ir apaštalinei Bažnyčiai“. Pastorius K.Kirkpatrikas patvirtino, kad krikščionys reformatai, ruošdamiesi artėjančiam jų sąjūdžio minėjimo 500-mečiui, taip pat stengsis, kad tie reformacijos pradžios įvykiai būtų prisiminti ir apmąstyti ekumenine dvasia „kartu su broliais ir seserimis iš Katalikų Bažnyčios“.

PRBA vadovas aiškino, kad reformatų ir katalikų dialoge yra iš esmės užbaigti trys etapai, kurių išdava – „bendras Kristaus esamybės, Bažnyčios prigimties ir Dievo Karalystės liudijimo supratimas“. Reformatai yra pasirengę pradėti naują etapą, ir šiame dialogo kelyje vyko atitinkami delegacijų pasitarimai Romoje su Popiežiškąja krikščionių vienybės taryba. Taip pat pranešama, kad yra rengiamas atskiras dokumentas, kuriame katalikai ir reformatai kartu aptars minėtus jau pasiektus jų dialogo rezultatus. Pastorius K.Kirkpatrikas pasidžiaugė, kad ir vietinių Bažnyčių lygiu, ypač Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, vyksta vaisingas katalikų ir reformatų bendradarbiavimas sprendžiant tokius praktinius klausimus, kaip Biblijos leidyba, tarpkonfesinių santuokų pastoracija, ekmeniniai susitikimai parapijų lygiu ir t.t.

„Tačiau dar daug darbų reikia padaryti žengiant nuo praeities pasmerkimų iki tikros abipusės pagarbos kaip vieno Jėzaus Kristaus kūno dalių, iki tarnavimo Dievui be baimės būti suvaržytiems savose tautose ir iki bendro susibūrimo prie Viešpaties stalo“, – kalbėjo popiežiui Benediktui XVI Reformuotų Bažnyčių delegacijos vadovas. Priminęs, jog antrasis tūkstantmetis įeis į krikščionybės istoriją ir kaip Bažnyčios pasidalijimų tūkstantmetis, pastorius K.Kirkpatrikas linkėjo, kad būtų dedamos pastangos, jog prasidėjęs trečiasis tūkstantmetis taptų „suardyto Kristaus kūno suvienijimo era“.

Metodistai nori prisijungti prie „Deklaracijos dėl Nuteisinimo doktrinos“

„XXI amžiuje“ (2005, Nr. 85) buvo plačiai apžvelgtas praėjusį rudenį vykęs Pasaulio Liuteronų Federacijos vadovų vizitas Vatikane, o gruodžio pradžioje popiežių Benediktą XVI aplankė dar vienos reikšmingos protestantų konfesijos – Pasaulio Metodistų Konferencijos (PMK) – delegatai, vadovaujami PMK pirmininko Nigerijos Metodistų Bažnyčios vyskupo Sandžio Mbengo ir generalinio sekretoriaus amerikiečio pastoriaus Džordžo Frymeno. Pasaulio Metodistų Konferenciją sudaro 76 bažnytinės bendruomenės, kurioms iš viso priklauso daugiau kaip 50 milijonų tikinčiųjų.

Kadangi metodistų dvasininkų vizito Romoje metu kaip tik buvo minimas II Vatikano Susirinkimo uždarymo 40-metis (gruodžio 8 dieną), tai popiežius Benediktas XVI savo kalboje jiems pirmiausia priminė pirmtako Pauliaus VI žodžius, Susirinkimo pabaigoje pasakytus jame dalyvavusiems ekumeniniams stebėtojams: skirtumai tarp krikščionių gali būti išspręsti „lėtai, palaipsniui, ištikimai, dosniai“. Kaip tik toks su jam būdingu kantrumu, atkaklumu ir nuoseklumu, vykstantis nuo 1967 metų, yra katalikų ir metodistų dialogas.

Šventasis Tėvas paminėjo svarbiausias to ekumeninio dialogo teologines temas: Apreiškimas ir tikėjimas, Tradicija ir Bažnyčios magisteriumas. Jis pabrėžė, kad dedamos atviros pastangos nesibaiminant parodyti pirminių nuostatų skirtumą. Kartu jaučiamas tam tikras suartėjimas esminiais klausimais, kas skatina tolesnes studijas ir apmąstymus. „Svarbu, kad toks nuoširdumas ir draugiškumas leidžia katalikams ir metodistams kalbėti vienu balsu sprendžiant socialinius ir etinius klausimus šiame vis labiau sekuliarizuotame pasaulyje“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

Jis taip pat pateikė reikšmingą faktą: būsimajame Pasaulio Metodistų Konferencijos susitikime, numatytame surengti liepos mėnesį Pietų Korėjoje, bus iškeltas klausimas dėl „Jungtinės deklaracijos dėl Nuteisinimo doktrinos“, kurią 1999 metais pasirašė Vatikanas ir Pasaulio Liuteronų Federacija, formalaus priėmimo metodistų bendruomenėje. Tame ypač svarbiame ekumeniniame dokumente, prie kurio rengimo daug prisidėjo ir Benediktas XVI (tuomet dar kardinolas Jozefas Ratcingeris), patvirtinama, kad nuteisinimas ir išganymas yra Dievo dovanos, ir jos negali būti įgytos atliekant gerus darbus, bet kaip tik atsispindi geruose darbuose.

Apsikeitimo dvasiniais turtais ir ekumeninio švietimo svarba

Žvelgiant į XVI amžiaus protestantiškosios reformacijos ištakas, galima pažymėti, kad būtent tuometiniai ginčai dėl nuteisinimo tikėjimo, ypač dėl asmens atsako į Dievo kvietimą išganymo piligrimystei buvo esminis faktorius Vakarų krikščionybės pasidalijime. „Jeigu „Jungtinės deklaracijos“ priėmimas išplis tarp visų protestantų bendruomenių, po liuteronų ją patvirtinus metodistams (o vėliau gal ir kitoms konfesijoms), tai būtų reikšmingas įnašas gydant praeities žaizdas ir siekiant susitaikymo, kurio mes karštai trokštame“, – kalbėjo Šventasis Tėvas metodistų dvasiniams vadovams. Tai taip pat būtų svarbus žingsnis į iškeltą tikslą – siekti regimos vienybės tikėjime.

Pasaulio Metodistų Konferencijos pirmininkas vyskupas S.Mbengas savo kalboje pripažino, jog beveik 40 metų besitęsiantis katalikų ir metodistų dialogas atliko didelį uždavinį įveikiant buvusius nesusipratimus bei dalijantis, aptariant ir analizuojant teologines idėjas. „Nors suprantame, kad dar turi būti išspręsta daugelis doktrininių klausimų, bet pirmiausia dabar reikia konsoliduoti esamus pasiekimus ir, žengiant į priekį, keistis abiejų konfesijų sukauptu dvasiniu turtu. Kaip metodistai, mes žinome, kad turime daug ko išmokti ir priimti iš Katalikų Bažnyčios, kartu tikėdamiesi ir vildamiesi, jog savuoju įnašu galime prisidėti prie katalikiškosios pilnatvės pasiekimo Kristaus Bažnyčioje“, – sakė vyskupas S.Mbengas.

Po audiencijos pas Šventąjį Tėvą, duodamas interviu katalikų žiniasklaidai, jis pažymėjo, jog katalikams galėtų būti naudingas toks metodistų tradicijos aspektas, kaip sušventinimo koncepcija. Pagal šį mokymą, jeigu tikintieji kartą buvo nuteisinti Dievo akivaizdoje per tikėjimą ir krikštą, jie turi leisti savyje veikti Šventajai Dvasiai, kuri juos vestų vidinio tobulumo keliu ir išvaduotų iš polinkio nusidėti. Vyskupas S.Mbengas taip pat pažymėjo, kad metodistų delegacija vizito Vatikane metu, gruodžio 5-10 dienomis, aplankė kitas Šventojo Sosto dikasterijas, kur aptarė galimybes pasiektus teologinius susitarimus realizuoti praktiškai. Jo įsitikinimu, svarbus yra visų tikinčiųjų ekumeninis švietimas, kad „žmonės geriau suprastų, ką mes kartu tikime“, ir galėtų drauge darbuotis dėl šiuolaikinės visuomenės dvasinio atsinaujinimo.

© 2006 „XXI amžius“