Atnaujintas 2006 sausio 20 d.
Nr.6
(1406)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Liko kaltas be teismo

Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui Algimantui Valantinui

2005 m. lapkričio 28 d. per komercinį LNK televizijos kanalą, laidoje „Srovės“, buvo kalbama apie Vadoklių parapijos kleboną kun. Vidmantą Karecką, neva įtariamą nepadoriu priekabiavimu prie pirmos klasės mokinės visos klasės akivaizdoje. Nors kunigo ir mokinės motinos veidai buvo uždengti, bet visiems buvo aišku, kas yra tas kunigas. Be to, žurnalistai rodė jo aptarnaujamą bažnyčią, jos vidų ir išorę, kalbino šiame miestelyje gyvenančias moteris.

Taip pat 2005 m. lapkričio 22 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ (Nr. 271) straipsnyje „Tikybos pamokos keldavo baimę. Mergaitės jas mokiusį dvasininką apkaltino nepadoriu elgesiu“ minimas šio kunigo vardas, pavardė ir jo aptarnaujama parapija. Prieš savaitę ir Lietuvos radijas viešai paskelbė šio klebono vardą ir pavardę, kalbant apie minėtus įtarimus. Todėl visiems, kurie žiūrėjo šią laidą, buvo aišku, apie kokį kunigą kalbama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis skelbia: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.

Prieš skelbiant, kuo įtariamas kunigas, ar buvo ištirtas tos mergaitės ir jos motinos patikimumas, jos kaltinimų patikimumas? Ar yra ištirta, jog ši mokinė tikrai taip sakė motinai? Ar mergaitė nėra inspiruota televizijos laidų apie seksą ar kitų blogos valios žmonių? Visa tai ištirti – tesėtvarkos darbuotojų pareiga. Kur teismo nuosprendis, kuris patvirtintų minėtus reikalavimus ir minimus faktus? Tokio nėra.

Panašiai žurnalistės Laimos Lavastės buvo apkaltintas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius („Lietuvos ryto“ straipsnyje „Vyskupai paskatino kunigą dar vienai išpažinčiai“, 2003 m. spalio 18 d.), remiantis ligonio kunigo Sauliaus Stirnos šmeižikišku liudijimu. Po kurio laiko kun. S.Stirna spaudoje prisipažino, kad jis buvo kitų asmenų paveiktas šmeižikiškai liudyti prieš arkiv. S.Tamkevičių. Kartu jis atsiprašė arkivyskupo už paskleistą šmeižtą. Juodas darbas atliktas – arkiv. S.Tamkevičius skaičiusiems straipsnį žmonėms buvo apšmeižtas.

Minėtoje televizijos laidoje kun. V.Kareckas pristatomas kaip nusikaltėlis, žurnalistų kamantinėjamas, nors nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo kunigas būtų pripažintas kaltu.

Žurnalistė Daiva Zimblienė straipsnyje „Tikybos pamokos keldavo baimę“... rašo: „Tokį skundą gavę mokytojai pasikalbėjo su visais septyniais Užgirio skyriuje bendrą tikybos pamoką lankančiais 1-4 klasių mokiniais“. Kodėl žurnalistė neparašė, ką šie mokiniai mokytojams liudijo? Minėtoje televizijos laidoje „Srovės“ Taujėnų vidurinės mokyklos direktorius Stasys Kaplūnas aiškiai pasakė, kad, apklausus visus septynis mokinius, nė vienas nepatvirtino, kad kunigas nepadoriai elgėsi, kaip kaltina minėta mokinė ir jos motina.

Gerbiamas Generalini Prokurore, prašome nurodyti, kokiais įstatymais remdamiesi šios televizijos laidos žurnalistai ir vedėja, taip pat minėto straipsnio žurnalistė perėmė teisėsaugos pareigas: tardytojų, prokurorų ir teisėjų. Konstitucijoje tokio leidimo nerandame. Yra žmonių, kurie tuoj pat priima už tiesą viską, ką rodo televizija, rašo spauda, kalba radijas. Šiuo atveju tokie žmonės minėtos televizijos laidos, spaudos ir radijo pranešimą apie kunigą priims kaip tikrą tiesą ir jį laikys nusikaltėliu, nors iki šiol nebuvo jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio kunigo kaltę.

Konstitucijos 21 straipsnis skelbia: „Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą...“ Jos 22 straipsnis skelbia: „Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto (...) kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. Paties kunigo filmavimas pamaldų metu be jo sutikimo, veržimasis prieš kunigo valią į zakristiją, kamantinėjimas ir filmavimas, viešas to demonstravimas televizijos laidoje yra moralinis terorizmas.

Konstitucijos 118 straipsnis sako: „Parengtinį tardymą atlieka tardytojai“. Deja, šiuo ir panašiais buvusiais atvejais jį atlieka žurnalistai. Pagal kokį įstatymą?

Kartu tai yra ne tik neteisėtas minėto kunigo žeminimas, bet ir Katalikų Bažnyčios įžeidimas. Panašūs dalykai kartojasi ne pirmą kartą, kai žurnalistai, remdamiesi prasimanymais, apkaltina visai nekaltus kunigus.

Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė. Tikime, kad, Gerbiamas Generalini Prokurore, pagal veikiančius valstybės įstatymus įvertinsite minėtos televizijos laidos, spaudos žurnalistų ir kitų, atsakingų už šią laidą ir straipsnius, asmenų veiklą, apsaugosite mūsų, kaip Lietuvos Respublikos piliečių, konstitucines teises.

Jei toliau taip tęsis ir mums, kunigams, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, Konstitucijos garantuotos teisės bus ignoruojamos, mes būsime priversti vėl atnaujinti sovietų okupacijos metais veikusio Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą.

Vyskupas Jonas Kauneckas
ir Panevėžio vyskupijos kunigai
(iš viso 33 parašai)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija